Dar visai neseniai ichtiologai perpelių išnykimą pietryčių Baltijoje aiškino kaip taršos pasekmę. Tačiau aiškėja, kad šios žuvys ir praeityje ne kartą buvo išnykusios ir vėl atsirasdavo. Priežastys, dėl ko tai vyksta, kol kas nenustatytos.
Laimikis sugesdavo
Apie perpelių pokyčius Kuršių mariose ir Pietryčių Baltijoje galime spręsti pagal jų laimikių apskaitą, kuri vedama nuo XX a. pradžios. Vertingos informacijos apie perpelių laimikius Kuršių mariose yra ir Lietuvos statistikos metraštyje. 1910-1914 m. kasmetiniai vidutiniški laimikiai siekė 2,1 tūkst. t, 1915-1919 m. – 1,7 tūkst. tonų. Prisimenama, kad Kuršių mariose apie 1936 m., vasaros pradžioje, perpelių tiek gausiai įkliūdavę į tinklus, kad visų žuvų nepajėgta ištraukti. Kad negestų žvejybos įrankiai, norint kuo greičiau atsikratyti gendančio laimikio, tinklo maiše prapjaudavo skylę ir žuvis paleisdavo.
Po karo, 1947-1957 m., Kuršių mariose sugaunamų perpelių kiekiai buvo palyginti dideli ir svyravo nuo 178 iki 572 centnerių per metus. Nuo 1960 metų jau buvo sugaunami versliniu požiūriu nereikšmingi perpelių kiekiai, ir į verslinių laimikių apskaitų suvestines jos neįtrauktos. Perpelių išnykimas sutapo visame Baltijos, Skagerako sąsiaurio ir Šiaurės jūros regione. Vokietijos Ermsyje jos išnyko 1969 m., Ščecino įlankoje – 1976 m., Aistmarėse – 1970 metais. Kada perpelės išnyko Kuršių mariose, tiksliai nežinoma. Jos jau įtrauktos į 1976 m. išleistą Lietuvos raudonąją knygą. 1990 m., patikslinus saugomų rūšių sąrašą, perpelėms suteikta I kategorija kaip sparčiai nykstančiai ar išnykusiai rūšiai.
Paslaptingų išnykimų buvo ir anksčiau
Yra daug skirtingų aiškinimų, kodėl išnyko perpelės. Šiuo metu vyrauja nuomonė, kad tai lėmė besaikė žvejyba ir upių tarša nutekamaisiais vandenimis. Kuršių marioms labiausiai pakenkė Sovetsko popieriaus fabrikas. Gamyboje naudota sieros rūgštis, chlororganiniai balikliai, todėl prie Sovetsko iš nutekamųjų vamzdžių į Nemuną sruvo tiršta masė, o žuvys plaukė pilvais į viršų.
Tačiau yra faktų, liudijančių, kad perpelių išnykimas Kuršių mariose buvo susijęs ir su kol kas neįvardintais aplinkos kaitos veiksniais. Perpelių populiacijos nykimas regione pastabėtas ir pirmą kartą aprašytas XIX a. atrastuose ir pakartotinai išleistuose Hanzos žuvų prekijų gildijos užrašuose. Rašyta, kad 1376 ir 1377 m. perpelių sugauta ir supirkta labai daug. Vėlesniuose, 1389 m. ir 1398 m., įrašuose perpelės jau neminimos.
Optimizmą keliantys ženklai
Perpelės niekada neišnyko iš Europos vandenų. 1960-1980 m. perpelių buvo sugaunama Elbėje. 1990-1996 m. jų gausa buvo gana didelė. Pavienių perpelių Kuršių mariose sugauta ir XX a. per paskutinius dešimtmečius verslinės ir mėgėjiškos žvejybos metu. Tai liudija ichtiologo R.Repečkos paminėti faktai, kad 1982 m. ties Ventės ragu sugauta 49 cm ilgio 1520 g svorio patelė, 1981 m. – patelė ir patinas.
Nuo 1995 m. perpelių ištekliai iš lėto atsigauna. Vienu metu tai vyksta Baltijos ir Šiaurės jūrose. Manoma, kad iš Šiaurės jūros atplaukė jaunos žuvys ir įsikūrė Baltijoje. Lietuvoje pirmosios perpelės pagautos 1990-1995 metais. Dėl išskirtinių dėmių pradžioje jas vadino „prakolais” (perdūromis). Tik vėliau buvo sugrąžintas ankstesnis lietuviškas rūšies pavadinimas.
Bemaž po keturiasdešimties metų pertraukos, 1996-1998 metais, perpelių vėl užregistruota Kuršių marių verslinių laimikių apskaitoje: 1996-13 kg, 1997-160 kg, 1998-57 kg. Gausiai jų sugaunama per nerštą ungurinėmis gaudyklėmis.
Perpelėmis „tręšiamos” marios
Greitas perpelių išteklių atsikūrimas užklupo gamtosaugininkus nepasiruošusius. Lietuvoje perpelės dar vis saugomos ir žūklė draudžiama.
Tačiau gali būti, kad dėl taikomų draudimų į oficialią verslinę apskaitą perpelių dydžiai nepateko arba buvo užrašyti gerokai sumažinti ir tikros padėties nerodė. Siekdami išvengti baudų už sužvejotas perpeles, žvejai laimikį slėpė ar išmesdavo atgal. Manoma, kad Kuršių marios „tręšiamos” perpelėmis, nes tinklaičiais sugautos ir atgal paleistos žuvys jau būna užtroškusios. Rusijos, Kaliningrado srities vandenyse 2004 metais, oficialiais duomenimis, buvo sugauta 52 tonos perpelių.
Nepaisant didelių laimikių, perpelės laikinai paliktos Lietuvos raudonosios knygos penktojoje kategorijoje (Išsaugotos ir atsikūrusios rūšys) ir įdėmiai bus sekamos. Lenkijoje, Vokietijoje ir Latvijoje perpelės taip pat kol kas saugomos. Nuo 2004 metų leistina perpelių priegauda verslinių žuvų laimikiuose galėjo būti ne didesnė nei 30 procentų. Jei perpelių ištekliai, vykdant verslinę žūklę, nepakis ar net didės, 2006 metais jas bus siūloma išbraukti iš Lietuvos raudonosios knygos.
Egidijus Bacevičius