Vaiduokliais tapę pastatai Kaune tebeerzina gyventojus, negalinčius patikėti, kad valdžia prieš juos bejėgė
Beveik prieš metus Kauno savivaldybės Urbanistikos skyrius sudarė miestą bjaurojančių pastatų sąrašą, kuris trumpėja labai pamažu. Dažniausiai pradedami tvarkyti į verslininkų rankas perimti objektai.
Viešumo nesulaukta
Urbanistikos skyrius į probleminių pastatų sąrašą buvo įtraukęs 63 objektus. Apleistų pastatų yra visuose mikrorajonuose. Miesto meras Arvydas Garbaravičius šių metų sausį netgi grasino, kad ant apleistų pastatų bus iškabinti plakatai su savininkų ar firmų pavadinimais, tačiau jų neteko išvysti.
Tiesa, tokiu atveju, ant keliasdešimties apleistų pastatų būtų tekę pakabinti plakatus, skelbiančius, kad miestą bjauroja pati Savivaldybė.
Parduoti trukdo paveldo reikalavimai
„Kauno diena” pasidomėjo, kas trukdo suremontuoti visiems į akis krentančius objektus.
Savanorių pr. 74 numeriu pažymėtas buvęs „Dainos” kino teatras jau keletą metų nerodo jokių gyvybės ženklų. „Gal porą metų niekas neišveža šiukšlių nuo šio pastato. Skambinau prieš pusmetį ant pastato sienos nurodytu telefonu, sakė, kad sutvarkys. Negi miestas negali nieko padaryti, kad tokių dalykų nebūtų bent miesto centre?” – piktinasi šalia gyvenanti Vitalija Brazdžionienė.
„Kauno dienos” žiniomis, šis pastatas priklauso trims fiziniams asmenimis. Vienas jų, nenorėjęs, kad būtų skelbiama pavardė, sakė, kad pastatas įsigytas maždaug prieš pusantrų metų.
„Pirkėjai domisi juo, tačiau daugelis numoja ranka, kai sužino, kad keliami aukšti paveldo reikalavimai. Pavyzdžiui, draudžiama keisti fasadą, todėl negalima statyti vitrininių langų. Jei ne šios kliūtys – pastatą būtų galima lengvai parduoti”, – mano pašnekovas.
Šiuo metu už šį objektą prašoma 2,5 milijono litų. „Manau, kad čia galėtų įsikurti bankas, klubas, baldų parduotuvė. Jeigu nepavyks parduoti, patys remontuosime ir nuomosime patalpas”, – sakė verslininkas. Jis teigė, kad nėra sulaukę jokių priekaištų iš valstybinių įstaigų, kad pastatas stovi nenaudojamas.
Istorinio komplekso neleidžia keisti
Kaunakiemio ir Prietilčio gatvių sankryžoje taip pat stovi apleistas pastatas. Jis priklauso statybos bendrovei „Kamesta”, kuri jį įsigijo prieš dešimt metų.
Bendrovės vadovas Valentinas Marcinkevičius teigė, kad pastate planuota įrengti biurus, tačiau iškilo problemų dėl paveldo reikalavimų. „Jie žiūri 50 metų atgal, nejaučia, kad gyvename XXI amžiuje. Negalime sutikti su jų reikalavimais išlaikyti pastatą tokį, kaip jis atrodė prieš keliasdešimt metų”, – „Kauno dienai” yra sakęs V.Marcinkevičius. Paveldo specialistai sako neleisiantys nepagarbiai elgtis su istoriniu „Kauno pienocentro” kompleksu.
Įsivėlė į ginčus su kaimynais
Savanorių pr. 118 esantis 3 aukštų pastatas jau keletą metų stovi užkaltais langais. Anksčiau jame veikė kilimų centras „Liudvigs”, šis užrašas taip ir išliko ant sienos.
Prieš dvejus metus pastatą iš bankrutavusios bendrovės „Kibernetikos pasaulis” įsigijo reklamos bendrovė „Katos studija”. Jos savininkas Mindaugas Žemaitis teigė, kad jau artimiausiu metu bus gautas leidimas rekonstruoti pastatą.
Anot M.Žemaičio, jis buvo įsivėlęs į teisminius ginčus su vieno Aukštaičių gatvės namo gyventojais, kurie turėjo įvairių pretenzijų. „Jie piktinosi, kad šalia bus įrengta automobilių stovėjimo aikštelė, reikalavo parduoti 2 arus žemės, kad galėtų įsirengti sau garažą, prašė pastatyti tvorą, vartus. Teismai baigėsi, ir jų reikalavimų nežadu tenkinti”, – sakė verslininkas.
Anot jo, šalia pastato bendrovei priklauso 5 arai žemės, teritorijoje bus įrengta aikštelė 40 automobilių. Tam bus iškirstas šalia esantis sodelis. „Jei ne ginčai su kaimynais, jau šį pavasarį būtume pradėję rekonstrukciją”, – sakė M.Žemaitis. Pastato pirmojo ir antrojo aukšto patalpos bus išnuomotos parduotuvėms ir biurams, o trečiajame įsikurs patys savininkai.
Prišnerkštos teritorijos savininkė išvykusi
Yra pavyzdžių, kai senus pastatus nugriovę verslininkai teritoriją laiko tuščią. Prieš keletą metų privati bendrovė Savanorių prospekte nugriovė buvusį „Bakterinių preparatų” gamyklos pastatą. Jo vietoje žadėta statyti prekybos centrą, tačiau iki šiol čia stūkso dykvietė.
A.Kriščiukaičio gatvėje, ties Ariogalos stotele, jau keletą metų plyti maždaug kelių arų teritorija, kuri kažkada buvo aptverta medine tvora. Ji dabar išgriuvusi, kai kur užvirtusi ant šaligatvio šalia autobusų stotelės. Vienas tvoros kraštas nudegęs, teritorija pilna šiukšlių.
Panemunės seniūnijos už aplinkosaugą atsakingas vyriausiasis specialistas Jonas Kugelis sakė, kad ši teritorija apleista jau apie dvejus metus. „Savininkė Jolanta Jonikienė išvykusi į JAV. Jos sūnus gyvena Kaune, bet jo nerandame. Todėl negalime priversti susitvarkyti. Apie situaciją žino Komunalinio ūkio skyrius, tačiau jis nesutinka tvarkyti privačią teritoriją, nes savininkai gali jiems pareikšti pretenzijas dėl turto sunaikinimo, nors tas turtas ten simbolinis”, – sakė J.Kugelis. Anot jo, Savivaldybė savo lėšomis nupjauna žolę aplink šią teritoriją.
Perimti neprižiūrimą turtą – sudėtinga
Kauno miesto tvarkymo ir švaros taisyklės nurodo, kad gyventojai privalo sutvarkyti nugriautų namų ar kitų statinių teritorijas. „Mes galėtume surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, tačiau jis bus niekinis, nes jo nepasirašys savininkas”, – paaiškino J.Kugelis.
Jis pažymėjo, kad egzistuoja kita, tačiau labiau teorinė, galimybė išspręsti problemą – tokią teritoriją paskelbti bešeimininkiu turtu ir perimti jį valstybės globai. Tačiau ir jis, ir Urbanistikos skyriaus vedėjas Nerijus Valatkevičius sakė, kad tai – ilgas ir komplikuotas procesas.
„Savininkai neremontuoja pastatų ne todėl, kad nenori, bet dėl to, jog negali. Juk ir Savivaldybė turi nebaigtų objektų, nes jiems neranda pinigų. Viskas išsisprendžia, kai objektai patenka į patikimas rankas. Pavyzdys – „Respublikos” viešbutis, kurio reikalai jau pajudėjo”, – sakė N.Valatkevičius.
Siūloma griežtinti įstatymus
N.Valatkevičius paminėjo opią problemą, kai valstybė objektus įtraukia į kultūros paminklų sąrašus, bet jiems išlaikyti pinigų neskiria.
„Nereikėtų manyti, kad Kaunas ir Lietuva yra išskirtiniai. Maskvoje ir Tokijuje teko šalia gražių pastatų matyti apgriuvusias lūšnas, kurių niekas negali pajudinti. Nuosavybės teisė visur gerbiama”, – sakė jis.
Kai kurie specialistai kalba, kad Lietuvoje reikėtų perimti Vakarų Europos šalyse galiojančius įstatymus, kai pastato netvarkantis asmuo yra priverstas mokėti dideles baudas.
„Žinoma, Vokietijoje viskas griežčiau, ten netgi nurodoma, per kiek laiko reikia pradėti statyti. Tačiau ten kita situacija, dešimtmečius veikia kreditavimo sistema, o pas mus – tik pradžia. Savivaldybė neturi galimybės imti bausti tokių objektų savininkus, be to, tai jau visos valstybės teisinės bazės klausimai. Lietuva – jauna valstybė, šie dalykai savaime išsispręs”, – optimistiškai kalbėjo N.Valatkevičius.
Dainoras Lukas