Panevėžio nusikalstamos „tulpinių” gaujos narys Virginijus Baltušis, už tyčines žmogžudystes nuteistas kalėti iki gyvos galvos, neserga psichikos ligomis. Tokia yra ekspertų išvada.
Utenos ekspertai psichiatrai konstatavo, kad nėra objektyvių duomenų, jog V.Baltušis nuo 1995 metų (nuo tada įtariamas daręs nusikaltimus) būtų sirgęs lėtine psichikos liga.
Pasak ekspertų, „tulpinis” galėjo suprasti savo veiksmus ir juos valdyti, taip pat galėjo suprasti procesinius veiksmus, atliekamus tiriant bylas dėl jam inkriminuojamų nusikaltimų.
Ekspertų išvada reiškia, kad V.Baltušis yra pakaltinamas, gali stoti prieš teismą, duoti parodymus ir atsakyti už savo veiksmus.
Psichiatrų išvada buvo perskaityta vakar Apeliaciniame teisme, nagrinėjant nuteistų „tulpinių” V.Baltušio, Algimanto Vertelkos bei Audriaus Andrušaičio skundus dėl 2003-iaisiais paskelbto Vilniaus apygardos teismo nuosprendžio, kuriuo visi trys „tulpiniai” už žmogžudystes ir pasikėsinimą nužudyti nuteisti kalėti iki gyvos galvos.
„Aš nusikaltimų nedariau”, – Apeliaciniam teismui tepasakė iki gyvos galvos įkalintas nuteistasis, kai teismas paprašė jo duoti parodymus.
Pernai, birželio 1 dieną, Apeliacinis teismas paskyrė V.Baltušiui atlikti psichiatrinę-psi-chologinę ekspertizę, nes teisiamas V.Baltušis šūkaudavo teismo salėje, keistai elgdavosi.
Teisėsaugos pareigūnai mano, kad kaltinamasis bandė suvaidinti psichikos ligonį ir taip išvengti bausmės už padarytus sunkius nusikaltimus.
Psichiatrai konstatavo, kad V.Baltušis greitai supyksta, nėra linkęs bendrauti, paviršutiniškai mąsto, išsako daug skundų dėl pačių ekspertų tyrimų, aktyviai domisi jų kompetencija, o matydamas, kad negali kontroliuoti situacijos, apeliuoja į ekspertų jausmus.
Teismui paskelbus šias išvadas, V.Baltušis perėjo į kontrpuolimą – jis paprašė įvertinti jo bylą tyrusių teisėsaugos pareigūnų sveikatos būklę.
Kai teisėjas, prokuroras ir advokatė „tulpinio” paklausė, iš kur jis žino apie įvykdytus nužudymus, kur buvo užkastas pasvaliečio Juliaus Džiuvės kūnas, nuteistasis atsakė, kad daug ko negali dabar prisiminti – net nepamena, kokia transporto priemone važiavo į įvykio vietą, o ikiteisminio tyrimo duoti parodymai tėra „dėl psichinės negalios kilusios fantazijos”.
„Tulpinis” skundėsi nuo 2001-ųjų trunkančia izoliacija, neva vienpusišką nuomonę apie jį formavusia žiniasklaida.
2003-iųjų spalio 31 dieną Vilniaus apygardos teismas už tyčines žmogžudystes ir pasikėsinimą nužudyti kalėti iki gyvos galvos nuteisė A.Vertelką, A.Andrušaitį ir V.Baltušį.
Dainių Skačkauską teismas pripažino kaltu dėl neteisėto laisvės atėmimo, nusikaltimo slėpimo ir kitų nusikaltimų, tačiau bausmės vykdymą atidėjo.
„Tulpiniai” nuteisti už Panevėžio verslininkų Džiuvių nužudymą ir pasikėsinimą nužudyti panevėžietį Virginijų Marščionką bei vėliau įvykdytą šį nužudymą. Šį nuosprendį niekada savo kaltės nepripažinę nuteistieji apskundė Apeliaciniam teismui.
Po pasikėsinimo 1995 metų spalio 25 dieną V.Marščionka išgyveno, tačiau po poros metų su juo vis tiek buvo susidorota.
Manoma, kad V.Marščionkos buvo nutarta atsikratyti, nes jis neva ketino susidoroti su „tulpinių” gaujos lyderiais Sauliumi Janoniu, V.Baltušiu bei kitais.
1997 metų pavasarį Radviliškio rajone policininkų uniformomis vilkėję „tulpiniai” sustabdė automobiliu važiavusį V.Marščionką. Po to jis buvo nuvežtas į Panevėžyje esantį sporto klubą ir kankinamas. Manoma, kad V.Marščionką iš pistoleto nušovė V.Baltušis.
Vėliau aukos kūnas buvo sukapotas ir sudegintas. Palaikų likučių pareigūnams nepavyko aptikti.
Pasvalio rajone, Margių kaime, gyvenę verslininkai Danutė ir Julius Džiuvės 2000-ųjų metų birželį buvo išvilioti iš namų ir nužudyti. 2003-iųjų gegužę Panevėžio rajone pareigūnai rado J.Džiuvės kūną. Nors moters kūnas nerastas iki šiol, pareigūnai neabejoja, kad D.Džiuvienė taip pat yra nužudyta.
„Panevėžio rytas”