Lietuviai ketina badauti Briuselyje

Nepatenkintieji valstybės siūloma kaina už žemę Kauno laisvosios ekonominės zonos teritorijoje gąsdina drastiškais kovos būdais

Vienuolika Kauno miesto ir rajono gyventojų prašo leidimo surengti bado streiką prie Europos Parlamento. Taip jie tikisi atkreipti dėmesį į Kauno laisvosios ekonominės zonos (LEZ) teritorijoje sklypus turinčių žmonių teisių pažeidimus.

Nori pasistatyti palapinę

Kauniečiai išsiuntė laišką Europos Parlamento prezidentui Chosepui Boreliui Fonteljesui prašydami leisti surengti bado akciją prie Europos Parlamento pagrindinio įėjimo darbo metu. Prašoma leisti pastatyti palapinę, turėti plakatus su reikalavimais, pasirūpinti badaujančiųjų saugumu.

Tarp prašymą pasirašiusių žmonių yra ir gana žinomų kauniečių: buvusi Kauno miesto tarybos narė Irena Keblerienė, Lietuvos laisvės sąjungos narys, buvęs Vytauto Šustausko bendražygis Arnoldas Mackevičius. Taip pat badauti ketina Aldona ir Valentinas Bandzevičiai, Kęstutis Januškevičius, Vanda Leismontienė, Petras Mickus, Vytautas Ramancevičius, Aleksandras Vytautas Ratkevičius, Marijona Urbonavičienė, Jadvyga Vainikonienė.

Jie teigia, kad Lietuvoje pažeidinėjamos žemės savininkų teisės.

„Mūsų žemės „nacionalizavimas” pradėtas be jokio išankstinio pranešimo, nesuteikiant sklypo kitoje vietoje, išmokant tik juokingai mažą kompensaciją, už kurią neįmanoma nupirkti net 15 kartų mažesnį sklypą panašioje vietoje. Taip daugeliui iš mūsų atims pagrindinį pragyvenimo šaltinį, senyvo amžiaus žmones privers gyventi žemiau skurdo ribos, pensininkai padidins eiles prie šiukšlių konteinerių”, – rašoma laiške.

I.Keblerienė pažymėjo, jog žemės savininkai pyksta, kad 10 metų nieko negali daryti su žeme, o paskui pasiūlomos menkos kompensacijos.

„Man LEZ teritorijoje priklauso 1,5 hektaro, tačiau niekas nepranešė, kad ši žemė bus paimta iš manęs. Mes nesutinkame, kad tai būtų daroma tokiomis priemonėmis”, – sakė ji.

Skirtingai vertina žemę

Dauguma savininkų, iš kurių žemės paėmimo procedūra jau pradėta, nesutinka su valstybės ketinimais paimti jų žemę ir Kauno apskrities viršininko administracijos valdininkų sprendimus apskundė teismui. Artimiausiu metu kauniečių skundus nagrinės Vyriausiasis administracinis teismas, nes gyventojai apskundė jiems nepalankų Kauno apygardos administracinio teismo sprendimą.

Gyventojai įrodinėja, jog savininkų pasamdyti ekspertai prie pat Kauno miesto ribos esančią žemę įvertino dešimteriopai brangiau nei oficialiai Registrų centras, kurio paslaugomis naudojosi Kauno apskrities viršininko administracija.

Žemės kaina per pastaruosius metus gerokai pakilo. 2001 metais 1 hektaras žemės LEZ teritorijoje kainavo apie 20 tūkst. litų, dabar gyventojams siūloma kompensacija už hektarą siekia 60-100 tūkstančių litų, tačiau ši suma savininkų netenkina. Kai kurie mano, kad 1 hektaro sklypo vertė yra apie milijonas litų.

LEZ valdymo bendrovės direktorius Vytas Petružis teigė, kad žemės savininkai į teismą kreipėsi, nes mano, kad buvo pažeisti procedūriniai veiksmai. „Nėra jokio oficialaus rašto dėl to, kad jų netenkintų kaina. Manau, kad reikėtų palaukti, kol baigsis teismas”, – sakė jis.

Šiuo metu Kauno LEZ teritorijoje išpirkta 57 ha žemės, tačiau vientiso ploto, kuriame galima organizuoti veiklą, tėra 23 ha. Kiti sklypai nesijungia ir yra per maži investuotojams.

Kauno LEZ jau pasirašiusi sutartis su dviem bendrovėmis – „YIT Kausta” ir „Elinta”. Investicijomis LEZ teritorijoje dar domisi Vokietijos, Danijos, JAV ir Suomijos kompanijos.

Nauja tvarka nestabdys proceso

„Jeigu jie nori pamatyti Briuselį – tai jų reikalas”, – taip žemės savininkų ketinimus badauti prie Europos Parlamento įvertino Kauno apskrities viršininkas Zigmantas Benjaminas Kazakevičius, kuris nemano, kad apskritis yra padariusi pažeidimų.

Viršininkas pažymėjo, kad prieš kelias savaites Vyriausybė patvirtino naują žemės paėmimo visuomenės poreikiams tvarką.

„Numatyta, kad, įvertinus žemės rinkos vertę, ši suma bus sumokama žemę parduodančiam žmogui. Jeigu jis turės pretenzijų dėl žemės kainos, jam paliekama laisvė dėl jos ginčytis teisme. Nauja tvarka nestabdys žemės perėmimo visuomenės reikmėms”, – sakė viršininkas.

Dainoras Lukas