Transporto ir ekspedicinės firmos ,,Taurus – Ekspres” direktorius Kęstutis Norkus skaičiuoja trisdešimt antrus vairavimo metus. Šiandien jis tikina, kad sunku atrasti tokį automobilį, prie kurio vairo nebūtų prisėdęs.
– Kada pradėjote mokytis vairavimo meno?
– Pradėjau vairuoti septyniolikos metų. Pirmas mokomasis automobilis buvo ,,GAZ-51″, o pirmas nuosavas – žiguliai ,,Lada”. Teko vairuoti daug sunkvežimių: ,,GAZ-51″, ,,GAZ-52″, ,,GAZ-53″, ,,ZIL-130″, ,,KAMAZ-4510″, ,,KAMAZ-5310″, ,,MAZ-54″. Iš lengvųjų vairavau beveik visus VAZ markės automobilius. Taip pat ,,Audi” ir mersedesus.
Dabar turiu seną 1960 metų mersedesą. Nusipirkau jį labai atsitiktinai, restauruoti nereikėjo. Ilgą laiką nuo pat savo pagaminimo pradžios jis buvo eksploatuojamas Švedijoje, paskui – kelerius metus Estijoje, dabar – Lietuvoje. Perkant tokį automobilį, jo kaina daugiausia priklauso nuo susitarimo ir sugebėjimo derėtis. Važiuoju juo ypatingomis progomis. Savaitgaliais automobiliu vežioju vestuvininkus. Taip geriau, negu jis stovėtų. Geriau jau tegul žmonėms tarnauja.
,,Mercedes 320″ – tai mašina, turinti geras rekomendacijas, puikios kokybės, patikima. Į tokį egzempliorių žmonės atkreipia dėmesį beveik visada. Nesvarbu, kur važiuoju. Esu važiavęs iš Estijos, tai gestais prašė sustoti ir parodyti. Mersedesas nėra toks senas. Jam dar tik daugiau nei 45 metai, bet vis tiek unikalus. ,,Mercedes” markės automobiliai turį ypatingą gamintojo savybę: automobilių dalys tiekiamos bet kokių metų automobiliams.
– Kokiems automobiliams teikiate pirmenybę?
– Kadangi sutapatinau savo pomėgį su profesija, domiuosi visais automobiliais be išimties. Važiuoti automobiliu sveika. Kai jis stovi, rūdija, sensta tepalai. Nesvarbu, į kokią kelionę važiuoji, jis turi būti tvarkingas.
– Esate turėjęs kelyje ekstremalių situacijų?
– Tokių situacijų tikriausiai pasitaiko kiekvienam vairuotojui. Tiek naujas, tiek seniai eksploatuojamas automobilis gali turėti nenumatytą defektą. (Nuo paprasčiausio padangos nuleidimo iki variklio gedimo.) Niekada negali numatyti, kas nutiks. Kai pirmą kartą atsisėdau prie ,,GAZ-51″ vairo, instruktorius paklausė, kokiu automobiliu važinėjau anksčiau. Esu slydęs nuo tepaluoto kelio. Mašina šonu įsirėmė į stulpą. Į mašinos galą trenkėsi kita lengvoji mašina, kuri atrodė be jokios priežasties nesustabdyta. Tik paskui paaiškėjo, kad tame automobilyje buvo katinas, kuris palindo po pedalais. Vairuotojas nedrįso spausti, kad nesužalotų katino, todėl ir trenkėsi. Tąsyk vairavau ,,GAZ-24 Volga”. Nukentėjome abu: manojo automobilio bagažinė, o to vairuotojo ,,Lados” priekis, bet katinas liko sveikas. Buvo dar vienas sunkus atvejis, kai varėme iš Maskvos sunkvežimius ,,GAZ-53″. Vadovavau transporto įmonės kolonai. Varėme penkis automobilius. Mano automobilio stiklą išdaužė akmuo. Buvo prieškalėdinis laikas. Važiavome per Baltarusiją, o ten tokia pūga užėjo. Važiavimo sąlygos tapo išties sudėtingos. Žiema, šalta, pro išdaužtą langą pučia vėjas, bet nieko – važiuoji apsimuturiavęs. Kelionė buvo labai įtempta. Lietuvoje sudėtingiausia vairuoti žiemą. Besikeičiančios temperatūros tarp minuso ir pliuso, apledėjusi kelio danga, plikledis sudaro gana sudėtingas važiavimo sąlygas.
– Kokios savybės reikalingos vairuotojui profesionalui?
– Meistriškumas, šaltakraujiškumas, pasiruošimas neišvengiamam smūgiui sušvelninant galimas pasekmes.
– Kaip manote, kokia sėkmingo vairavimo priežastis?
– Vienas ralio dalyvis pasakojo apie važiavimą žiedinėse lenktynėse. Važiuodamas jis stebėjo, kaip priekyje važiuoja kitas automobilis. Jiedu važiavo beveik vienas prie kito tuo pačiu greičiu, kai priekyje važiuojančio automobilio galas pradėjo kilti ir jis ,,išėjo” iš trasos. Automobilis, važiavęs paskui, tą trasą pravažiavo. Įvertinimas buvo toks: pirmasis viršijo savo galimybes. Taigi kiekvienas vairuotojas turėtų teisingai įvertinti savo galimybes. Nelaimės prasideda jas pervertinus.
– Minėjote, jog studijų metais nevengdavote kelionių autostopu. Ar esate atidavęs duoklę autostopininkams pats?
– Tą duoklę atidaviau su kaupu. Dabartinės žmonių gyvenimo sąlygos ir tarpusavio santykiai verčia įvertinti keliavimo išlaidas, priklausomybę nuo viešojo transporto tvarkaraščio, taip pat dar lieka pomėgiai, savęs išbandymas. Tuo metu, kai matau, kad žmogus gali būti mano pakeleivis, aš jį pavežu.
– Jūsų manymu, kokius reikalavimus turėtų atitikti kiekvienas vairuotojas?
– Vairuotojas turi būti pasiruošęs važiuoti užtikrintai. Didžiausi vairuotojų priešai: miegas, alkoholis, greitis. Jei negali įveikti kiekvieno iš jų, nesi pasiruošęs vairuoti.
– Yra mašinų, kurių nesate išbandęs, bet netolimoje ateityje žadate tai padaryti?
– Norėčiau išbandyti karjerinius automobilius, sunkvežimius ,,Belaz”, iš lengvųjų įdomūs visi. Neseniai mačiau ,,Mazda RX-8″. Labai įdomus automobilis. Bet dar norėčiau pasimokyti vairuoti. ,,Audi” organizuoja mokymus, kaip vairuoti tokios markės automobilius. Tobulėjant automobiliams, turi tobulėti ir vairuotojai. Norisi ugdyti sportinį vairavimo stilių.
– Kiek jums svarbus automobilis?
– Viena mano draugė yra pasakiusi, kad automobilis jai – kaip rankinukas. Man – tai priemonė įgyvendinti savo sumanymus, darbus, planus. Taip pat tai ir mano pomėgis. Anksčiau dalyvaudavau ralio varžybose. Neįsivaizduoju šiandien savęs be automobilio. Be transporto priemonės mažai kas apsieina. Maskvos ir Vakarų Europos miestuose žmonės naudoja automobilius važiuodami iki tam tikros vietos, paskui juos pastato ir toliau juda viešuoju transportu. Čia taip pat tam tikras gyvenimo būdas.
– Kokias transporto priemones esate išmėginęs, be automobilio?
– Turiu motociklininko teises, esu važinėjęs motoroleriu. Šiomis transporto priemonėmis galima pasimėgauti. Vis dėlto keturi ratai – saugiau negu du. Kryžius padėtas nėra, bet dviem ratais važiuoju retai.
Kristina Kanišauskaitė