Ieškinys teismui – 40 milijonų litų

Vilniaus apygardos administraciniame teisme – dar neregėtas ieškinys.

Savo žemės sklypuose pajūryje gyvenamųjų namų negalintis statyti finansų ministro patarėjas Saulius Trečekauskas iš valstybės institucijų, pareigūnų ir politikų siekia prisiteisti 40 milijonų litų.

Įspūdingas yra ir atsakovų sąrašas.

Tai – Klaipėdos rajono savivaldybė ir jos vyriausioji architektė Vida Vytienė, Aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas ir jo direktorius Kęstutis Šiliauskas, Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba ir jos vadovė Rūta Baškytė, Pajūrio regioninis parkas ir jo direktorius Darius Nicius, Aplinkos ministerija ir ministras Arūnas Kundrotas.

S.Trečekauskas ir jo žmona Aurelija šias valstybės institucijas bei jų vadovus kaltina tuo, kad jie esą vilkina ir atsisako išduoti Karklės kaime esančių šešių žemės sklypų detalaus planavimo sąlygas keičiant iš žemės ūkio į namų valdos paskirtį, irgi skaidant juos smulkesniais sklypais.

Skaičiavo pagal žemės vertę

Patirtą ir prašomą priteisti žalą Trečekauskai apskaičiavo pagal žemės ūkio ir namų valdos sklypų komercinių kainų skirtumus.

Jie valdo maždaug 30 hektarų žemės.

Vadovaudamiesi nekilnojamojo turto vertinimą atlikusios institucijos nustatytomis ir viešai paskelbtomis kainomis dėl apribojimo pakeisti žemės paskirtį sutuoktiniai teigia patyrę beveik 20 milijonų 340 tūkstančių litų žalą.

Be to, pareiškėjai teigia negalėję pasinaudoti Europos Sąjungos struktūrinių fondų parama, todėl prašo teismo priteisti dar po 5 milijonus litų turtinės žalos.

Sutuoktiniai prašo teismo atsižvelgti į tai, kad jie diskriminuojami, palyginti su kitais asmenimis, buvo žlugdomas jų verslas, dėl taikomų apribojimų neleista statyti ūkininko sodybos ir jie negali pasirinkti gyvenamosios vietos.

Todėl Trečekauskai prašo priteisti ir po 5 milijonus litų neturtinei žalai atlyginti.

Statybų nenumato parko planas

Karklėje sklypus įsigijęs S.Trečekauskas iš karto kreipėsi į savivaldybę prašydamas leisti rengti sklypų detaliuosius planus.

Tačiau tuomet Klaipėdoje gyvenusio vyro žemė buvo Pajūrio regioninio parko teritorijoje.

Pagal Saugomų teritorijų įstatymą, statinių statyba ir rekonstrukcija vykdoma valstybinių parkų tvarkymo planuose numatytose vietose. Šitokį Pajūrio regioninio parko planą aplinkos ministras pasirašė šiemet birželio 2 dieną.

Pagal jį trijuose Trečekauskų sklypuose statinių statyba numatyta. Šiuose sklypuose žemės paskirtį keisti bus leista. Likusiuose trijuose sklypuose pagal regioninio parko tvarkymo planą statybos nenumatytos.

Be to, valstybės saugomose teritorijose esančių žemės sklypų neleidžiama skaidyti į smulkesnius. Todėl planavimo sąlygų neišdavusi Klaipėdos rajono savivaldybės vyriausioji architektė V.Vytienė savo kaltės neįžvelgia.

Įžvelgia ne vieną pažeidimą

Nuo vasaros pradžios šalies finansų ministro patarėju dirbantis S.Trečekauskas tvirtino, kad tuo metu, kai jam nebuvo leidžiama statyti, gretimuose sklypuose kilo gyvenamieji namai. Be to, žemė buvo skaidoma į smulkesnius sklypus.

Ministro patarėjo teigimu, net ir prieš tris mėnesius patvirtinus regioninio parko planą, vilkinama jam išduoti tų sklypų planavimo sąlygas, kuriose statyba yra numatyta.

Juristo išsilavinimą turintis 39 metų vyras abejoja, ar draudimas statyti jo bei žmonos turimuose sklypuose atitinka šalies Konstituciją, Europos Sąjungos teisės aktus bei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją.

Anot S.Trečekausko, aplinkos ministras regioninio parko planą patvirtino pažeisdamas įstatymus ir dėl to šis planas iš viso turi būti pripažintas negaliojančiu.

Bando apginti piliečio teises

Valstybės tarnautojas „Lietuvos rytui” teigė, kad dabar jo užimamos pareigos ir skundas nėra susiję.

Dėl savo pažeistų teisių bylinėtis su Klaipėdos rajono savivaldybe S.Trečekauskas pradėjo dar tuomet, kai dirbo Klaipėdos jūrų uosto direkcijos teisės skyriaus viršininku.

„Ginu savo, kaip Lietuvos piliečio, teises, ir užimamos pareigos šios teisės negali riboti”, – teigė ministro patarėjas.

Jo manymu, šios bylos baigtis parodys, ar mūsų šalyje žmogus tarnauja įstatymui, ar įstatymas tarnauja žmogui.

Alvydas Ziabkus

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Justicija su žyma , , , , , , , , , .

1 atsiliepimas į "Ieškinys teismui – 40 milijonų litų"

  1. lietuvis

    …stai kazusas, kur daugelis yra susije su panasiomis problemomis, ir ne tik pajurio regioniniame parke… Istatymai vieniems leidzia viska, kitiems ne, panasiai ir kituose saugomose teritorijose, vieni stato namus ant ezero krantu, kiti gi negali nieko, net nesant salia vandens,atrodo, uztenka issilavinimo suprasti kas parasyta istatymuose, deja juos sugeba interpretuoti pagal savo „varpine”, absurdas… Istatymai iskraipomi taip kaip reikia institucijoms, istoriniuose tyrinejimuose izvelgia tai, ka kiti nemato:)), brangus laikas vilkinamas, metu metais, o tai dideli pinigai, kaltu nera, kada tai baigsis? Turbut masiskai reiktu teikti teismams istirti tokias anomalijas, nepavadinsi kitaip…Tegu susimoka uz patirtas skriaudas, pazeminimus, slykstu…

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.