Nors iki šiol dėl branduolinės Černobylio katastrofos mirė 56 žmonės, gerokai mažiau nei manyta, aukų skaičius ateityje gali toliau augti ir pasiekti keturis tūkstančius, teigiama Jungtinių Tautų (JT) darbo grupės pirmadienį išplatintoje ataskaitoje.
600 puslapių studiją „Černobylio palikimas: poveikis sveikatai, aplinkai ir socioekonomikai” parengė vadinamasis Černobylio forumas, į kurį įeina aštuonios JT institucijos, Pasaulio bankas bei Baltarusijos, Rusijos ir Ukrainos vyriausybės.
Didžiausia pasaulio istorijoje branduolinė nelaimė įvyko 1986 m. balandžio 26 d. 1 val. 24 min., kai per sprogimą ketvirtajame reaktoriuje virš Europos ir Sovietų Sąjungos pakilo radioaktyvus debesis, radioaktyviosiomis medžiagomis ypač užkrėtęs Baltarusiją, Rusiją ir Ukrainą. Kai kuriuose pranešimuose buvo teigiama, kad nelaimės metu žuvo net iki 15 tūkst. žmonių.
JT pareigūnų duomenimis, iki šiol Černobylio katastrofos aukomis tapo 47 specialiųjų tarnybų darbuotojai ir devyni vaikai, kurie mirė nuo skydliaukės vėžio.
Po sprogimo skydliaukės vėžiu 1986 m. susirgo apie 4 tūkst. žmonių, dauguma iš jų vaikai ir paaugliai. Tačiau, kaip teigiama ataskaitoje, ligą išgyveno 99 procentai asmenų.
Kita asmenų grupė, patyrusi didelę Černobylio katastrofos žalą, buvo tūkstančiai specialiųjų tarnybų darbuotųjų, kurie padėjo užgesinti ugnį ir betone palaidoti reaktorių. Iškart po nelaimės jie ir jėgainėje buvę darbuotojai gavo itin didelę radiacijos dozę.
„Vis dėlto, apskritai paėmus, mes nenustatėme didelių neigiamų padarinių sveikatai kitiems žmonėms, gyvenusiems aplinkiniuose rajonuose, taip pat nenustatėme plačiai paplitusios taršos radiacinėmis medžiagomis, kuri toliau galėtų kelti rimtą grėsmę žmonių sveikatai, išskyrus kelias draudžiamas zonas”, – teigė Černobylio forumo vadovas Bertonas Benetas (Burton Bennett).
„Skurdas ir buvusioje Sovietų Sąjungoje paplitusios ligos bei psichinės sveikatos problemos dabar kelia daug rimtesnę grėsmę vietinėms bendruomenėms nei radiacijos poveikis”, – tvirtina ekspertai.
2005-09-05 18:26