Amerikiečių mokslininkai nustatė, kad pernelyg ankstyva mokslo dienos pradžia mokiniams kenksminga. Uostamiesčio medikai ir pedagogai teigia, jog įprastos dienotvarkės – į mokyklą eiti 8 valandą, nėra galimybės pakoreguoti. Kita vertus, nesą būtinybės taip elgtis.
Netinka grafikas
Higienos norma, priimta birželio mėnesį, reglamentuoja, kad pamokos moksleiviams turi prasidėti ne anksčiau kaip 8 val. ryto, bet ir ne vėliau kaip 9-ą. Klaipėdos pirminės sveikatos priežiūros centro vyr.gydytojo pavaduotoja pediatrijai Lilija Girčienė mano, jog tai, kad daugumai apskrities vaikų pamokos prasideda aštuntą valandą ryto, nėra blogai.
Prie tokios dienotvarkės vaikai pripranta dar lankydami vaikų lopšelius-darželius. Kita vertus, taip patogiau jų tėvams. Visa šeima ryte palieka namus kartu.
„Tiesa, man asmeniškai norėtųsi, kad pamokos prasidėtų 8.30 val. ryto”,- juokiasi gydytoja.
Klaipėdos visuomenės sveikatos centro gydytoja higienistė Asta Šlepetienė mano, jog idealu būtų mokymosi dieną pradėti nuo 9 val. ryto, tačiau tektų susidurti su problemomis.
Yra mokyklų, kur mokiniai mokosi dviem pamainomis, tad čia toks grafikas neįmanomas. Kita vertus, jei pamokos vėliau prasidėtų, tai ir vėliau pasibaigtų. Tada vaikams neliktų laiko kitai veiklai.
Klaipėdos miesto savivaldybės Švietimo skyriaus vedėjos pavaduotoja Virginija Kazakevičienė pritaria šiai nuomonei. Pradėti pamokas 9 val. dalinai būtų geriau, tačiau ne visose mokyklose tai įmanoma padaryti dėl darbo dviem pamainomis. Kai kuriose mokyklose praėjusiais metais mokinių pageidavimu buvo dirbama nuo 8.30 val.
2004-2005 metais dviem pamainom mieste dirbo aštuonios mokyklos ir vienas darželis. Šiais metais tokių bus mažiau, nes sumažėjo ir vaikų.
„Pamokų negalima pradėti anksčiau nei 8 val. ryto. Manau, jog idealiausia, kad vaikai ir tėvai išskuba kartu. Nes jei vaikai lieka namie, būna ir tokių, kurie pamokas pramiega”,- sako vedėjos pavaduotoja.
Jokių „langų”
Gydytoja higienistė akcentuoja, jog svarbiausia, kad mokinių krūvis per mokslo metus didėtų palaipsniui. Geriausia, kad prasidėjus metams jis pamažu didėtų, o jiems baigiantis informacijos srautas mokiniams mažėtų.
Naujosios higienos normos reglamentuoja tai, kad moksleiviams per dieną negali būti skiriama daugiau nei septynios pamokos. Mokymasis aukštesnėje klasėje ar gimnazijos lankymas negali tapti išimtis. Akcentuojama, kad mokinio dienotvarkėje negali būti „langų”. Papildomas ugdymas mokiniams negali tapti privalomas.
Anot gydytojos higienistės, pirma pamoka pradedant dieną turi būti lengviausia. Antra ir trečia pamokos gali būti sunkios, o toliau pamokos pamažu turėtų lengvėti. Prie sunkių pamokų specialistai priskiria ne tik matematiką, fiziką, bet ir gimtąją kalbą.
Vaikams, kaip suaugusiesiems, pirmadienis ir penktadienis – sunkios dienos. Kontroliniai darbai tądien, kaip ir pirmų pamokų metu, nerekomenduojami. Tiesa, yra pedagogų, kurie moka žinių patikrinimus paslėpti pavadindami kitais vardais – testais, apklausomis. A. Šlepetienė sako, jog taip elgtis nedera, o žinių patikrinimas sukelia vaikui stresą, kokiu vardu bevadintum.
Pirmąsias mokslo metų savaites, anot gydytojos higienistės, privalu skirti mokinių „įsibėgėjimui”. Tolygiai paskirstyti žinių krūvį būtina ir baigiantis bei prasidedant trimestrams, semestrams.
Medikė primena, kad jei vienais metais vaikas lankė popietinę pamainą, tai kitais metais būtinai turi dieną pradėti ryte. Pamainos kasmet turi kaitaliotis. Tuo privalo pasirūpinti mokyklos administracija.
Moksleiviams rekomenduojamos trys savaitinės kūno kultūros pamokos, kurios pagal grafiką turi įsiterpti tarp „rimtų” pamokų. Specialistai nerekomenduoja per dieną skirti dvi vienodas pamokas paeiliui. Svarbu ir per atostogas moksleivių neapkrauti namų darbais. Pirmokams jie apskritai neskiriami, o štai antrokams – ne ilgesni nei pusvalandis per dieną.
Anksti keliasi – blogiau mokosi
Mokslininkai nustatė, kad pernelyg ankstyva mokslo dienos pradžia paverčia paauglius blogesniais mokiniais, – rašoma moksliniame žurnale „Pediatrics”. Augančio organizmo dienos ritmą lemiantis biologinis laikrodis skiriasi nuo suaugusiojo, nes paaugliams reikia daugiau miego.
13-22 metų jaunuoliai turėtų miegoti mažiausiai po 9-10 valandų per naktį. Sprendimas pradėti mokslo dieną 8 val. ryto iš paauglių atima iki dviejų valandų miego per naktį.
Tyrimo metu buvo stebimi vietos mokyklos mokiniai, kurie kasdien įvairiu dienos metu atlikdavo specialius testus ir dienoraštyje aprašydavo savo nuotaikas. Dauguma mokinių rytais jausdavosi labiau pavargę nei po pietų. Be to, iš ryto jiems sekdavosi sunkiau sukaupti dėmesį.
Tyrinėtojai ragina pavėlinti mokslo dienos pradžią ir visus kontrolinius darbus bei testus perkelti į popietę.
Nuo nuolatinio miego trūkumo kenčiantys paaugliai skundžiasi mieguistumu, nuotaikos svyravimais ir užmaršumu. Todėl mokslininkai ragina bent savaitgaliais leisti jiems išsimiegoti, nes to reikalauja jaunuolių biologinis laikrodis.
Žaneta Skersytė
„Vakarų ekspresas”