Vis aktualesne sveikatos problema pasaulyje tampantis plaučių vėžys verčia ieškoti vis tikslesnių diagnostikos ir efektyvesnių gydymo galimybių.
Statistika skelbia, jog Europos Sąjungoje visų užfiksuojamų onkologinių procesų tarp vyrų 21 proc. sudaro plaučių vėžio atvejai, ir ši liga 29 proc. jų tampa mirties priežastim. Iš 100 susirgusiųjų plaučių vėžiu 90 miršta per penkerius metus.
Tokį mirtingumą labiausiai lemia vėlyva ligos diagnostika bei nepakankamai efektyvus gydymas. Dažniausiai vėžys nustatomas jau trečiosios ar ketvirtosios stadijos, kai gydymas mažai bepadeda.
Nustato ankstyvas stadijas
Klaipėdos ligoninė viena pirmųjų Lietuvoje prieš metus įsigijo naują pažangų fuorescuojantį bronchoskopą. Juo per metus patikrinta apie 300 pacientų, daliai jų diagnozuotas ankstyvos stadijos vėžys ar net priešvėžinė ligos stadija.
Diagnozuoti šiuo aparatu nesudėtinga. „Nuskausminus tiriamojo bronchų gleivinę įleidžiamas zondas ir specialiais spinduliais apšviečiama bronchų gleivinė. Jei monitoriaus ekrane gleivinė švyti žalia spalva – viskas gerai. Bet jei nusidažo mėlynai, – vadinasi, toje vietoje prasidėjęs onkologinis procesas”, – bronchoskopijos mechanizmą paaiškino Pulmonologijos skyriaus vedėjas Arvydas Valavičius.
Aparato pranašumais įsitikino ir skyriaus pacientas klaipėdietis ponas Algis. Juo nustačius ankstyvos stadijos plaučių vėžį, vyriškiui laiku buvo atlikta operacija – pašalinta pusė plaučio. Šiuo metu vyriškis jaučiasi gerai, liga neatsikartojo.
„Rūkiau apie 40 metų. „Apsirūkiau”, – liūdnai pajuokauja ponas Algis. O gydytojas primena, jog net 90 proc. ligonių, susirgę plaučių vėžiu, rūkė. Šis įprotis tebelaikomas pagrindine onkologinio proceso kvėpavimo takuose priežastimi.
Beje, anot gydytojo, pasaulis ruošiasi naujai vėžio pakilimo bangai, kuri atplūsta kas 20 metų. Mat subrendo karta, prieš 20-metį pradėjusi „smarkiai rūkyti”. Dažniausiai suserga 40-metį perkopę vyrai.
„Kol kas nėra kito tyrimo metodo, kuris padėtų plaučių vėžį diagnozuoti anksti, – fluorescuojančio bronchoskopo naudą visuomenei paaiškino A. Valavičius. – Nustatyti kitose organizmo vietose atsiradusį piktybinį auglį nėra taip sunku, o ankstyvos stadijos plaučių vėžio neužfiksuoja nei plaučių rentgenograma, nei kompiuterinė tomografija”.
Reikia lazerinio endoskopo
Iki šiol plaučių vėžys gydomas įprastais būdais – chemine ar spinduline terapija, chirurginiu būdu.
Tačiau šie būdai ne visada priimtini, tuolab nustačius ankstyvos stadijos vėžį. Taigi diagnostika be pažangių gydymo būdų prarastų savo vertę.
Europoje vis labiau vertinami tie gydymo būdai, kurie reikalauja kuo mažesnės invazijos į organizmą. Itin perspektyvūs ir vertinami nauji lazeriniai endoskopai, leidžiantys pašalinti ikivėžinius ar ankstyvos stadijos vėžinius darinius neprapjovus krūtinės ląstos. Gydantis lazerio spindulys į auglio pažeistą vietą įleidžiamas pro fluorescuojantį bronchoskopą.
Tačiau dirbti su šiais lazeriais tarptautinėse konferencijose išmokęs gydytojas A. Valavičius savo žinių Lietuvoje pritaikyti negali – brangaus aparato ligoninė kol kas neįgali nupirkti.
Šiais lazeriais be operacijos ir narkozės pašalinus auglį ligonis tą pačią dieną gali eiti namo. Tai itin pravartu tais atvejais, kai ligonis per silpnas chirurginei operacijai, o kitų galimybių jam padėti nėra.
Aparatas neįkainojamas ir tais atvejais, kai auglys uždaro bronchą ir nebepraleidžia oro, dėl to ligonis ima dusti – lazeriu išdeginus darinį galima išgelbėti žmogui gyvybę.
„Kuo greičiau įsigysim šią aparatūrą, tuo daugiau žmonių galėsim padėti, – sakė A. Valavičius. – Šiuo metu, neturėdami lazerinio endoskopo, radę bronche įtartiną lauką, dažniausiai galime jį tik stebėti. Juk plaučio pašalinti ranka nekils.”
Genovaitė Privedienė
„Vakarų ekspresas”