Lietuvoje startuoja brangiausia iš visų lig šiol skelbtų propagandinių akcijų, skirtų avaringumui keliuose mažinti
Šiomis dienomis mūsų šalyje pradėta lig šiol neregėto masto šviečiamoji programa apie saugų eismą, apimanti socialinę reklamą, saugaus eismo akcijas keliuose, paskaitas vairuotojams ir moksleiviams bei įvairius konkursus. Daugiau kaip keturis mėnesius truksianti kampanija atsieis net 2,9 mln. litų – beveik 10 kartų daugiau nei ankstesniais metais.
Statistika šiurpina
Programą inicijavusios Susisiekimo ministerijos vadovai prisipažino, jog tokius veiksmus padiktavo nenumaldomai auganti avarijų statistikos kreivė.
Per septynis šių metų mėnesius šalies keliuose įvyko 3555 eismo nelaimės, per kurias 369 žmonės žuvo ir dar 4440 buvo sužeisti. Policijos departamento Viešosios tvarkos ir eismo priežiūros valdybos Eismo priežiūros skyriaus duomenimis, avarijų metu žuvo 125 vairuotojai, 102 pėstieji, 99 keleiviai ir 40 dviratininkų.
Palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, avarijų skaičius šiemet padidėjo 9,3 proc., žuvusiųjų – 5,1 proc., o sužeistųjų – 8,6 proc.
Didžioji dalis eismo nelaimių – 2 646 – įvyko dėl vairuotojų kaltės. Tokių avarijų metu žuvo 268 žmonės, o dar 3 204 eismo dalyviai buvo sužeisti. Dėl pėsčiųjų kaltės įvyko 585 avarijos, jų metu žuvo 73, o sužeisti 526 žmonės. Dviratininkai sukėlė 208 eismo nelaimes, tokių avarijų metu žuvo 22 žmonės, 189 buvo sužeisti.
Tarp šiais metais keliuose ir gatvėse įvykusių tragedijų aukų – 36, o tarp sužeistųjų – 904 vaikai. 9 vaikai žuvo dėl to, kad patys buvo neatsargūs kelyje. Ypač akis bado tai, kad bendras pirmąjį šių metų pusmetį įvykusių eismo įvykių skaičius išaugo 7,6 proc., žuvusių žmonių – 4 proc., o vaikų mirčių skaičius šoktelėjo net 8,3 proc.
„Nemažėjantis kraupių nelaimių keliuose skaičius verčia vėl ir vėl priminti žmonėms, kad už savo ir kitų eismo dalyvių saugumą turime būti atsakingi mes patys. Saugaus eismo programos įgyvendinimui numatytas tikrai didelis priemonių arsenalas, bet jei jos padės išgelbėti žmonių gyvybę, vadinasi, visos skirtos lėšos ir mūsų institucijų sutelktų darbuotojų pastangos nenuėjo veltui”, – sakė Susisiekimo ministerijos sekretorius Valdemaras Šalauskas.
Taikiklyje – vairuotojų sąžinė
Susisiekimo ministerija šį rudenį žada išdalyti daugiau kaip 100 tūkst. vienetų atšvaitų Lietuvos mokyklų moksleiviams, kuriems tenka vaikščioti neapšviestais keliais tamsiu paros laiku.
Dalis biudžeto taip pat bus skirta Lietuvos savivaldybių rengiamam konkursui „Saugus eismas – saugesnis miestas” bei šalies moksleivių konkursui „Saugokime jaunas gyvybes keliuose”.
Į socialinės reklamos kampaniją bus įtraukta ir televizijos, ir radijo stotys, ir lauko reklamos stendai. Ministerija organizuos edukacinių paskaitų ciklus vidurinių mokyklų moksleiviams, būsimiems ir esamiems vairuotojams. Vairuotojai bus kviečiami atsisakyti svaigalų prieš sėsdami už automobilio vairo, o moksleiviai – laikytis saugaus eismo taisyklių. Taip pat planuojama leisti informacinius leidinius, vykdyti kitas šviečiamąsias akcijas, atkreipiančias dėmesį į avarijų priežastis ir aiškinančias, kaip galima išvengti beprasmių mirčių.
Pasak V.Šalausko, būtina didinti visuomenės sąmoningumą, siekti, kad visi vairuotojai prisisegtų saugos diržus, apriboti greičio mėgėjus, kovoti su tais, kurie už automobilio vairo sėda apsvaigę nuo alkoholio ar narkotinių medžiagų.
Dėl neblaivių vairuotojų kaltės žuvo 42, o sužeista buvo net 715 žmonių. Daugiau kaip 30 proc. išaugo žuvusiųjų dėl neturinčių teisės vairuoti asmenų kaltės skaičius. Dėl neblaivių ir neturinčių teisės vairuoti asmenų kaltės žuvusių Lietuvos gyventojų skaičius padidėjo 12,5 procento.
„Būtina imtis pačių griežčiausių veiksmų, kad šie kraupūs statistiniai rodikliai bent kiek sumažėtų”, – sakė ministerijos sekretorius.
Anot jo, jau numatytos bendros akcijos su Lietuvos automobilių kelių direkcija ir Policijos departamentu prie VRM – pareigūnai vykdys reidus, gaudys ir griežtai baus neblaivius vairuotojus ir greičio mėgėjus. V.Šalausko teigimu, policijai bus perduota 60 tūkst. antgalių alkoholio matuokliams.
Tiesa, patys informacinės kampanijos iniciatoriai pripažįsta, kad stebint eismo saugumą atspindinčią statistiką teigiamų poslinkių, susijusių su vairuotojų atsakomybės jausmu, nesimato. Neetišką ar atvirai agresyvų vairavimą, kelių eismo saugumo taisyklių ir aplinkinių nepaisymą pareigūnai sieja su bendrąja kultūra. Ieškodami kelių į eismo dalyvių protus šįkart Vilniaus policininkai į talką pasikvietė ugniagesius, knygininkus, degalų pardavėjus, taip pat dvasininkus ir žymius scenos atlikėjus.
Praėjusį trečiadienį prie vienos sostinės vidurinės mokyklos buvo surengta spaudos konferencija, kurioje, dalyvavo gerai žinomi Lietuvoje žmonės – dainininkai Violeta Riaubiškytė, Česlovas Gabalis, Tomas Augulis, taip pat Vilniaus arkikatedros klebonas Ričardas Doveika, raginę visus elgtis taip, kad būtų išvengta nelaimių.
Seni nauji receptai
Tradiciškai aktyviai prie rudeninės eismo saugumo kampanijos prisidėjo ir keletas privačių kompanijų. Bene energingiausiai šioje srityje dirba „Lietuvos draudimas”. Pernai jie sostinės gatvėse išbandė lig tol Lietuvoje neregėtą ginklą saugaus eismo priemonių arsenale – modernias skaitmenines švieslentes, perspėjančias pernelyg greitai judančius vairuotojus. Iš viso buvo sumontuotos 8 į automobilius galinčios reaguoti švieslentės, kuriose mašinai artėjant įsižiebdavo raudonas raginimas „Lėčiau”, kurį po keleto akimirkų pakeisdavo žalias užrašas „Ačiū”.
Šiais metais draudikai žengė dar toliau. Prie itin intensyviu judėjimu išsiskiriančios perėjos sostinės Savanorių prospekte jie įrengė unikalią perspėjimo sistemą, kuri tamsiu paros metu reaguoja į žmones ir aktyvuoja skersai kelio asfalte sumontuotus šviesos diodus. Perėja, kaip per ją eina žmogus, tamsoje pradeda mirksėti, primindama vairuotojams jų prievoles.
Dar viena praėjusiais metais išbandyta ir gerai įvertinta avaringumo prevencijos akcija – naftos kompanijos „Statoil” bandymas vaikams ugdyti saugaus eismo įgūdžius žaidžiant kompiuterinius žaidimus. „Statoil” Lietuvos mokyklų pradinių klasių moksleiviams pernai padovanojo daugiau kaip 1,5 tūkst. nuotaikingo žaidimo „Mieste” kompaktinių plokštelių. Šiemet verslininkai padovanojo dar 1,8 tūkst. kompiuterinių žaidimų, skirtų vaikams nuo 3 iki 9 metų ir padedančių mažiesiems mokytis savarankiškai orientuotis nepažįstamame mieste, suprasti kelio ženklus, pažinti greitkelius, judrias gatveles ar naktinį miestą. Žaidimas itin įtaigus ir naudingas ugdymui būtent dėl to, kad jame sprendžiamos tokios kelių eismo situacijos, kurios realiai pasitaiko mūsų miestų keliuose.
„Kartu su policija sieksime, kad naujų mokslo metų pradžia apsieitų be skaudžių eismo nelaimių, kuriose nukenčia patys jauniausi visuomenės nariai. Norime, kad vaikai gatvėse jaustųsi saugesni, kad didėtų jų supratingumas ir atsargumas”, – sakė „Lietuva Statoil” generalinė direktorė Anė Martori.
Tikimasi, kad šis žaidimas bus populiarus, nes vaikai gauna papildomą galimybę mokytis naudotis kompiuteriu. Rekomendacijas išleisti šį žaidimą Lietuvoje suteikė Švietimo ir mokslo ministerija, Susisiekimo ministerija ir Eismo priežiūros tarnyba. Žaidimą teigiamai įvertino vaikų psichologai ir IT specialistai. Kaimyninėse valstybėse Latvijoje ir Estijoje „Statoil” bei partnerių pristatytas mokomasis žaidimas sulaukė milžiniško populiarumo. Tik pasirodęs Estijoje netradicinis žaidimas užėmė aukštą antrą vietą populiariausių vaikiškų kompiuterinių žaidimų dešimtuke.
Didžiausia Lietuvos mokomosios literatūros leidybos įmonė „Šviesa” Policijos departamente pristatė bendrą saugaus eismo projektą „Ženkime kartu”. Pirmąją naujųjų mokslo metų savaitę eismo priežiūros pareigūnai, budėsiantys prie mokyklų judriausiose sankryžose ir gatvėse, pradinių klasių mokiniams dalys „Šviesos” leidyklos specialiai akcijai pagamintus atšvaitus-lipdukus. Vilniaus ir Kauno apskričių mokyklų pradinių klasių mokinukams, skubėsiantiems pasitikti naujų mokslo metų, bus išdalyta per 27 000 atšvaitų-lipdukų, kuriuos galima užsiklijuoti ant kuprinės.
Beje, tai itin svarbi detalė, nes didžiąją dalį pakabinamų atšvaitų vaikai „pragano” per porą trejetą savaičių. Šiuo atveju galima tikėtis, kad lipduką-atšvaitą vaikai nešios kiekvieną dieną per visus mokslo metus.
Renaldas Gabartas