Technikos istorijos mėgėjams – „Automobilis Lietuvoje 1918-1940 metai”
Šiomis dienomis knygynuose turėtų pasirodyti albumas, užpildysiantis spragą Lietuvos automobilizacijos istorijoje ir nušluostysiantis nosį kaimynams latviams, estams bei lenkams. Leidinį „Automobilis Lietuvoje 1918-1940 metai” recenzentai vienbalsiai vadina tikrai vertingu, atskleidžiančiu tegu ir nelabai senos, bet jau gerokai primirštos praeities faktus.
Metų projektas
Drauge su fotografu Klaudijum Driskium albumą rengęs transporto ekspertas Liucijus Suslavičius tvirtino, jog albumo idėja gimė prie arbatos puodelio.
„Originalios literatūros automobilizmo tema lietuvių kalba, juolab pasakojančios ne apie naujausius modelius, o apie automobilio istoriją, gausa pasigirti negalime.
Lig šiol buvo išleista nors pora brošiūrėlių, skirtų Vilniaus ir Kauno autobusų parkų istorijai, todėl solidesnio albumo poreikis buvo akivaizdus.
Daugumai mūsų, net užkietėjusiems automobilininkams, nėra žinoma, kaip tarpukario laikais šalyje vyko automobilizacija, kokie buvo pasiekimai, tegu kuklūs, užtat savi, kaip prieš 70-80 metų atrodė gatvės ir keliai, šiandien pilni įvairiausių markių ir tipų automobilių, kas buvo tie nedaugelio prabangių automobilių savininkai, kampuotų medinių autobusų ir nedidukų sunkvežimių šoferiai.
Apsisprendęs imtis darbo, apžvalgos tekstą parašiau vienu prisėdimu gal per kokias keturias valandas ir po to praktiškai netaisiau.
Tekstai ir parašai prie nuotraukų gimdavo drauge su atrandamomis nuotraukomis. Visas knygos rengimo procesas, kai į darbus įsijungė ir leidyklos „Aidai” specialistai, užtruko beveik metus.
Dar šiek tiek laiko teko sugaišti ieškant rėmėjų, nes pinigų, skirtų Kultūros ministerijos, albumui išleisti nepakako”, – albumo gimimo istoriją prisiminė L.Suslavičius.
Pustrečio šimto istorijų
Leidinyje „Automobilis Lietuvoje 1918-1940 metai” glaustai pristatyta šalies automobilizacijos laikotarpiu tarp dviejų pasaulinių karų istorija, kuri iliustruota dviem su puse šimto autentiškų archyvuose, muziejuose ir pas privačius asmenis saugomų fotonuotraukų.
Jose užfiksuoti to laikotarpio automobiliai ir jų vairuotojai, nufotografuoti tiek iškilmingomis progomis, tiek darbo aplinkoje, laikinojoje sostinėje Kaune ir nedideliuose kaimuose.
L.Suslavičius patikino, kad jis drauge su albumo bendraautoriumi, žinomu profesionaliu fotografu Klaudijum Driskium, kurdami leidinį nepretendavo į visapusišką to laikotarpio atvaizdavimą, tačiau bene pirmą kartą pabandė pažvelgti į XX amžiaus pirmosios pusės Lietuvą visai kitu, nei iki šiol daryta istorikų ir žurnalistų, kampu.
„Būtina atskirai paminėti triūsą Vido Grigoraičio, archyvuose peržiūrėjusio istorinius 1940 metų dokumentus ir parengusio knygos gale pateikiamą Lietuvoje 1940 metais nacionalizuotų lengvųjų automobilių sąrašą. Neabejotina, kad skaitytojai atras šiame sąraše ne vieną gerai žinomą, gal -būt net giminaičio, pavardę – juk daugiausia automobilių tada buvo Kaune”, – pasakojo L.Suslavičius.
Reikia tęsinio
Puslapiai su istorinėmis nuotraukomis, sudarantys didžiausią albumo „Automobilis Lietuvoje 1918-1940 metai” dalį, sugrupuoti pagal įžanginėje dalyje nušviestas temas ir jų chronologiją. Būtent nuotraukos, vartant leidinį, skaitant įdomius ir tikslius parašus po jomis, leidžia pajusti tų seniai prabėgusių metų koloritą, taip besiskiriantį nuo mūsų dienų.
Kad prie Lietuvos automobilizacijos ištakų dar galima „prisiliesti ranka”, leidžia spėti K.Driskiaus fotografijos, vaizduojančios kai kuriuos šalyje išsaugotus senovinius lengvuosius automobilius. Gaila tik, kad tarp jų nėra nė vieno sunkvežimio ar autobuso – jie, deja, paprasčiausiai neišliko…
„Be abejo, galima papriekaištauti, kad nuotraukų galima buvo, o ir reikėjo surinkti daugiau. Kai kas galbūt pasiges laikotarpio iki 1918 metų – juk automobiliai Lietuvoje pasirodė dar 1896 metais, kitas paklaus – o kur Lietuvos motociklininkai? Deja, visko aprėpti neįmanoma”, – prisipažino vienas leidinio autorių.
Klausiamas, ar galima tikėtis albumo tęsinio, dedikuoto pokario Lietuvoje naudotiems automobiliams, motociklams ir sunkvežimiams, L.Suslavičius sakė kol kas pats neturįs tokių planų ir abejojąs tokio sumanymo sėkme.
„Kol gyvi autoįmonių, remonto dirbtuvių direktoriai, inžinieriai ir vairuotojai, važinėję pirmaisiais „Zisais” ir „Mazais”, be abejonės, reikėtų fiksuoti jų prisiminimus. Kita vertus, ar galima prognozuoti, kad po pirmojo albumo pasirodymo į dienos šviesą „išplauks” daugiau privačiuose archyvuose saugomų nuotraukų ir istorijų. T.y. atsiras daugiau medžiagos, leidžiančios pratęsti albumų seriją, apimančios tiek pokario laikotarpį, tiek iliustruojančios 1918-1940-ųjų Lietuvos aviacijos, geležinkelio, architektūros ar pan. istoriją”, – samprotavo L.Suslavičius.
Pirmasis albumas „Automobilis Lietuvoje 1918-1940 metai” išleistas 1200 egzempliorių tiražu.
Renaldas Gabartas