Šį sezoną „Balticum” TV eteryje startuoja nauja penkiolikos minučių laida „Greitoji pagalba”. Kiekvieną trečiadienį 20.45 val. prasidėsiančią laidą ves jau kelerius metus „Balticum” TV žiniose reporteriu dirbantis Remigijus Ambrulaitis. „Man naujoji laida – tarsi postūmis į priekį”, – sako jis.
Apie ką bus laida „Greitoji pagalba”?
Apie Klaipėdos greitosios medicininės pagalbos ir miesto ligoninių darbą. Rodysim, kaip žmonės gelbėja žmones.
Su medikais budžiu Greitosios medicininės pagalbos stotyje (GMPS). Gavę iškvietimą, jie skuba į įvykio vietą. Kartu su jais – ir aš. Filmuoju, kaip atliekama pirminė apžiūra, kokia diagnozė nustatoma. Vėliau – ligoninė. Tada situaciją komentuoja specialistai – kokio sudėtingumo traumos, kaip jos turi būti gydomos ir t.t.
Panašu, kad dirbsi vienas, t.y. be operatoriaus.
Ir filmuosiu, ir redaguosiu, ir laidą vesiu. Tai – analogiškas Gintaro Vaičekausko („Reidas”) ir Vidmanto Beržinio („Vakarų kriminalai”) laidų variantas.
Laidą „Reidas” „Balticum” TV žiūrovai matys pirmadienį, „Vakarų kriminalus” – antradienį, na, o „Greitoji pagalba” prie TV ekrano pakvies trečiadienį. Žmonės turės galimybę iš arčiau susipažinti, kaip dirba mūsų krašto specialiosios tarnybos.
Ar nebus taip, jog su G. Vaičekausku susitiksite toje pačioje įvykio vietoje?
Galime susitikti, bet mūsų siužetai bus skirtingi. Be to, dažnai pasitaiko, jog į avarijos vietą greitoji atvažiuoja pirmiau už policiją. Aš būsiu pirmesnis už Gintarą, – šypteli.
Pasakyk bent vieną priežastį, kodėl TV žiūrovai turėtų žiūrėti laidą „Greitoji pagalba”.
Šios laidos žanrą galime apibūdinti kaip realybės dokumentiką, kuri visada yra žiūrimiausia. Manau, jog žmonėms bus įdomu pamatyti, kaip nelaimingo atsitikimo metu susižalojusiam arba sužalotam žmogui suteiks pagalbą. Tamsiosios nelaimės pusės nerodysim. Svarbiausia, manau, kad, suteikiant pagalbą, žmogui išgelbėjama gyvybė.
Kiek siužetų jau nufilmavai savo naujajai laidai?
Apie aštuonis. Nemanau, kad juos visus TV žiūrovai pamatys. Atrinksiu tik įdomiausius, geriausius ir žiūrovui priimtiniausius siužetus.
Kas laidos idėjos autorius?
Montuotojas Remigijus Jonaitis, kuris prie šios laidos ir dirbs. Pasitarę su programų direktoriumi, pasiūlė man – ar aš norėčiau, ar sugebėčiau, ar man įdomu. Mielai priėmiau šį pasiūlymą, nes tai – aktyvus darbas.
Vadinasi, „Balticum” TV žinių tarnyboje jau nebedirbsi?
Dirbsiu, tik – „puse kojos”. Įsijungę žinias žiūrovai bent vieną mano reportažą tikrai pamatys.
Ar labai pasikeitė gyvenimas pradėjus dirbti šį darbą?
Pasikeitė iš esmės. Dienos nebeturiu. Anksčiau, baigęs darbą žiniose, traukdavau namo. Dabar skubu į GMPS. Užimtumas dar priklauso ir nuo to, ar pakankamai turiu informacijos savo naujajai laidai. Jei turiu, vadinasi, naktį galiu ramiai miegoti. Jei ne, reikia ilgiau padirbėti. Kol kas ilgiausiai Greitosios medicininės pagalbos stotyje budėjau iki 01.30 val.
Gyvenimas pasikeitė, nes esi labai priklausomas nuo šio darbo?
Taip. Tačiau nesu iš tų, kuris kaip maitvanagis laukia nelaimės, kad savo laidai nufilmuotų siužetą. Tik įsivaizduokit, žmogui atsitiko nelaimė, o čia dar svetimas lenda į akis. Aš stengiuosi nelįsti. Mano tikslas – fiksuoti įvykį iš šalies. Nesivaikau sensacijų. Be to, laida negali peržengti padorumo ribos.
O kaip medikai vertina šią laidą?
Manau, jog medikai yra patenkinti. Jie teigia, kad ligoniai dažnai juos kaltina blogu ir lėtu darbu. Mūsų žmonės tokie jau yra – nuolat priekaištauja. Dabar, kaip dirba medikai, žiūrovai įsitikins patys.
Gal vaikystėje svajojote būti mediku?
Tikrai ne, – juokiasi. – Tai – ne tas variantas, kai žurnalistas norėjo būti smuikininku, bet, netapęs juo, dabar kuria reportažus apie muzikantus.
Beje, niekada nesvajojau dirbti TV. Norėjau būti aktorius, todėl studijavau režisūrą. Nesigailiu, kad viskas taip susiklostė. „Greitoji pagalba” man – tarsi postūmis į priekį.
Jei nesvajojai apie TV, kaip joje atsidūrei?
Vieną dieną sulaukiau skambučio – ar galėčiau skaityti žinias „Balticum” TV. Andžela Vitauskaitė tuo metu atostogavo ir nebuvo, kam ją pakeisti. Metus laiko skaičiau žinias, paskui pradėjau krimisti žurnalisto duoną. Taip ir likau „Balticum” TV.
Kas buvo tavo mokytojai?
Kolegos. Dar žiūrėjau respublikines žinias – kaip jie daro reportažus. Geriausia mokykla, kai pats įkrenti į puodą ir jame verdi. Pirmą kartą buvo labai sunku. Bet viską įmanoma išmokti, prie visko įmanoma priprasti. Vėliau tai tampa rutina.
Ar žinai, kad esi panašus į dainininką Edmundą Kučinską?
Taip, man tai dažnai sako. O aš juokaudamas atsakau: „Jis – mano tėvas.”
Kartą, atsimenu, buvau nustebintas, kai, dar gyvendamas bendrabutyje, einu pro duris lauk, o priešais mane ateina… aš. Tai buvo Edmundas Kučinskas. Bet čia, žinote, dar klausimas – aš į E. Kučinską panašus ar jis į mane? – juokiasi.
Auksė Bogužaitė
„Vakarų ekspresas”