Klaipėdos vaikų globos namų „Rytas” auklėtiniai vis dar gyvena smagiais įspūdžiais patirtais viešnagės Mosėdyje (Skuodo r.) metu. Čia, pas savo likimo draugus, jie lankosi jau penktus metus.
Prieš penketą metų klaipėdiečiai atsitiktinai nutarė aplankyti Mosėdžio akmenų muziejų, pasižvalgyti po akmenų slėnį. Auklėtojos žinojo, jog Mosėdyje, šalia bažnyčios, įsikūrę ir parapijos vaikų globos namai, kuriems vadovauja parapijos klebonas.
Nutarta susipažinti su čia gyvenančiais vaikais. Klaipėdiečiai ir mosėdiškiai iškart atrado bendrą kalbą. Nuo tada ir užsimezgė draugystės tiltas tarp Mosėdžio ir Klaipėdos.
Praėjusią savaitę 13 vaikų globos namų auklėtinių su auklėtėjomis Rūta Karaliene ir Irma Žukauskiene atostogavo Mosėdžio parapijos vaikų namuose. Viešnagė buvo suplanuota tik trims dienoms, tad stovyklautojų laukė intensyvi dienotvarkė.
Jau pirmą vakarą švęstas tradiciniu tapęs „Tortadienis”. Jo metu sveikinami gimusieji vasarą. Kitą dieną – stovyklauta. Ant laužo keptos dešrelės, kurias reikėjo laikyti pasmeigtas ant lazdelės kol iškepa. Didžiausią įspūdį tai paliko keturmečiams.
Tačiau Mosėdis klaipėdiečius labiausiai žavi parapijos vaikų namuose auginami naminiai gyvuliai. Čia galima paglostyti triušį, pasirūpinti ožka, pažaisti su šunimi. „Asfalto” vaikams tai neįkanuojamos vertybės.
Auklėtojos stebėjosi, jog jų vaikai pasirodė labai darbštūs. Jie neprašomi vežė žolę, grėbė lapus, atliko kitus namų ūkio darbus.
Mosėdyje su klaipėdiečiais noriai bendravo ne tik čia gyvenantys vaikai, bet ir parapijos vaikų globos namų vadovas kunigas Liudvikas Dambrauskas, socialinė darbuotoja Zita Deimontienė.
„Pabuvę Mosėdyje mūsų vaikai tampa geresni. Kita vertus mes turime daug ko bendro: visi čia gyvenantys nejaučia tėvų globos šilumos, o darbuotojai susiduria su panašiomis problemomis. Mes rūpinamės, kad kolektyvuose vyrautų geras mikroklimatas. Diskutavome apie auklėjimo problemas, keitėmis patirtimi”,- pasakojo darbuotojos.
Kai kurie vaikų globos namų „Rytas” auklėtiniai į Mosėdį atvyko pirmą kartą, kai kurie jau trečią ar net ketvirtą. Vaikai keičiasi, tačiau noras vykti į šį miestelį neblėsta. Tikimasi, jog šis bendradarbiavimas tęsis ne vienerius metus.
Žaneta Skersytė
„Vakarų ekspresas”