Ramūnas Šiškauskas – ne vienintelis lietuvis, prisidėjęs prie Maskvos CSKA žygio į Eurolygos finalo ketvertą.
Bandys vytis kolegą
Rusijos krepšinio giganto trenerių štabe dirba ir skautas Donaldas Kairys. Kai turtingiausias Europos klubas CSKA pralaimėjo pirmąsias Eurolygos ketvirtfinalio rungtynes Pirėjo „Olympiakos” ir atsidūrė ant bedugnės krašto, D.Kairiui ir dar keliems jo kolegoms darbo buvo per akis.
31-erių metų šilutiškis ilgai persukinėjo rungtynių vaizdo įrašą ir po kruopelytę išnarstė kiekvieną, net smulkiausią, epizodą. Nors pats skautas nelinkęs prisiimti garbės, jo pastangos taip pat nemažai lėmė, kad CSKA nepasidavė ir šeštą kartą iš eilės pateko į Eurolygos finalo ketvertą.
„Pirmose rungtynėse nukentėjome todėl, kad neapsigynėme vienas prieš vieną. Aišku, kartais pavyksta tas skyles užlopyti komandine gynyba, bet visi treneriai sutarė, kad privalome labiau pasistengti stabdydami varžovus individualiai. Bet tai nebuvo vienintelė sėkmės priežastis. Svarbiausia buvo nusiteikimas – kiekvieno žaidėjo akyse degė ugnis ir noras laimėti”, – dienraščiui sakė D.Kairys.
Garsaus Šilutės krepšinio trenerio Stepono Kairio sūnus praėjusią vasarą ir rudenį dirbo skautu Lietuvos rinktinės štabe.
Po Europos čempionato D.Kairys kurį laiką užsiėmė vien verslu. Jis prekiauja krepšinio analizės programomis. Tačiau ilgai be trenerio darbo šilutiškiui neteko užsibūti – lapkričio mėnesį specialistas sulaukė pasiūlymo iš CSKA.
„Rusijoje esu dirbęs ir anksčiau. Be to, neblogų ryšių šioje šalyje turi mano tėvas. Galbūt tai ir buvo svarbiausios rekomendacijos CSKA klubui”, – samprotavo D.Kairys.
Užkariauti Maskvos D.Kairys išvyko ne vienas. Neseniai su Maskvos srities „Spartak” moterų komanda Eurolygos čempionu tapo D.Kairio pagalbininkas Lietuvos rinktinėje Mantas Šernius. „Džiaugiuosi Manto sėkme, bet tikiuosi, kad ir aš neatsiliksiu”, – šyptelėjo pašnekovas.
E.Messina – tikras autoritetas
„Prieš kiekvienas rungtynes keli treneriai peržiūri 8–9 būsimų priešininkų rungtynes. Tada visi pateikiame savo išvadas, jas sujungiame ir pradedame formuoti rungtynių planą”, – apie savo darbą CSKA pasakojo D.Kairys.
Maskvos komandoje šilutiškis ne vien analizuoja varžovų žaidimą. Jis padeda treniruotėse, per rungtynes sėdi ant atsarginių suolo. Ir svarbiausia – gali mokytis iš vieno geriausių planetos krepšinio trenerių Ettore Messinos. Kuo toks ypatingas šis italas?
„Messina yra nepaprastai reiklus. Jis ypač daug reikalauja gynyboje. Apskritai jis yra autoritetas ir savo elgesiu nuolat parodo, kas yra svarbiausias komandoje. Messina man primena šachmatininką, o krepšininkai yra jo figūros aikštėje”, – tiesioginį viršininką apibūdino D.Kairys.
Skautas sutiko, kad Lietuvos rinktinės kapitonas R.Šiškauskas idealiai atitinka E.Messinos reikalavimus, todėl jau pirmaisiais metais tapo bene svarbiausiu CSKA žaidėju: „Aišku, Ramūnui padeda ir tai, kad jie anksčiau kartu dirbo Trevizo „Benetton” komandoje. Tačiau Šiškauskas yra aukščiausios klasės krepšininkas, vienodai gerai žaidžiantis tiek gynyboje, tiek puolime. Už tai Messina jį labai gerbia ir vertina.”
Vasarą vyks į Pekiną
„Dabar pats darbymetis – esu tiesiog apsivertęs DVD plokštelėmis”, – nusijuokė D.Kairys. Skautas televizoriaus ekrane stebi būdingiausius Vido Ginevičiaus ir jo komandos draugų iš Vladivostoko „Spartak Primorje” judesius, braižo oponentų derinius. Su šiuo klubu CSKA susitiks Rusijos superlygos ketvirtfinalyje.
Be to, visu tempu vyksta pasirengimas ir Eurolygos finalo ketvertui Madride. Nors iki gegužės 2 dienos dar liko pora savaičių, D.Kairiui reikia peržiūrėti krūvą įrašų su varžovų pusfinalyje Vitorijos „Tau Ceramica” (Ispanija), Sienos „Montepaschi” (Italija) ir Tel Avivo „Maccabi” (Izraelis) rungtynėmis.
„Klube dirbti šiek tiek lengviau nei rinktinėje. Europos čempionate mes žaidėme tris dienas iš eilės, o būsimų varžovų įrašus gaudavau tik apie vidurnaktį. Dirbti tekdavo naktį, o pamiegoti galėdavau tik kelias valandas”, – pripažino D.Kairys.
Nepaisant šio trūkumo, skautas vasarą vėl leis Lietuvos rinktinėje, padėdamas kautis dėl Pekino olimpiados medalių: „Gavau kvietimą ir būtinai atvažiuosiu. Kitokių minčių net nebuvo.”