Bandydami apsaugoti valdiškų poilsiaviečių ramybę nuo paprastų piliečių, valdininkai pasiryžę griebtis net kastuvų.
Būtent šiuos darbo įrankius Seimo biurokratai pasitelkė prieš JAV lietuvę Violetą Mariją Petrik, kuri panoro susigrąžinti jos šeimai priklausantį sklypą šalia parlamento poilsio namų Palangoje.
Moters ir jos advokatų kova dėl turto su valdininkais teismuose trunka jau kelerius metus.
Valdininkai, nenorėdami atiduoti nė pėdos žemės, į kurią pretenduoja paveldėtoja, atkasė šiame sklype prieš kelis dešimtmečius įrengto teniso aikštyno likučius.
Taigi dabar šis sklypas formaliai yra valstybės išperkama žemė, turinti visuomeninį poreikį ir užstatyta statiniais.
Savo turtą siekiančios atgauti V.M.Petrik bandymai ginčyti šitokių veiksmų teisėtumą kol kas – bevaisiai.
Tuo tarpu poilsio namuose vasarą atostogaujantys Seimo biurokratai ir politikai kol kas apsidraudė, kad jų ramybę sudrums šalia besikuriantys privatūs asmenys.
Ieškovai piktinasi gudrybėmis
Seimo kovai už savo poilsiavietės prieigas talkino ir Palangos savivaldybė. Būtent kurorto valdžios sprendimais 0,2448 ha sklypas, į kurį pretenduoja užsienio lietuvė, pažymėtas kaip valstybės išperkama žemė, ji patenka į poilsio namams priskirtą teritoriją.
„Nors mano tėvo turėta žemė ir patenka į atsakovo poilsio namams priskirtą žemės sklypą, realiai ji buvo ir yra laisva, neužstatyta ir neturi konkretaus visuomeninio poreikio”, – viename ieškinių teismui aiškina V.M.Petrik.
Dokumente teigiama, kad jau nagrinėjant bylą teisme buvo griebtasi gudrybės: „Atsakovas pateikė dokumentus, iš kurių sužinojome, kad jau pradėjus bylos nagrinėjimą Seimo kanceliarija iki tol buvusias neregistruotas, savavališkai pastatytas ir jau visiškai susidėvėjusias asfaltuotas kiemo aikšteles įregistravo Registrų centre”.
Anot ieškovės, taip buvo siekiama pakeisti laisvos žemės statusą ir užkirsti kelią nuosavybės teisėms atkurti.
Šaukėsi antstolių ir politikų
Žemę atgauti siekianti užsienio lietuvė į pagalbą pasitelkė ir antstolius, kurie apžiūrėjo sklypą.
„Sklypas yra tuščias, neužstatytas. Visa teritorija buvo užžėlusi žole, užnešta spygliais, smėliu ir žeme. Tą dieną šioje teritorijoje vyko žemės sklypo valymo darbai.
Darbininkai atkasė, nušlavė ir suvalė į krūvas šiukšles bei žemę. Matyti, kad taip buvo bandoma suformuoti, atkurti buvusias aikšteles”, – tokią išvadą padarė antstolė.
Teisybės ieškanti V.M.Petrik pasiskundė ir parlamentarui Jurgiui Razmai. Gavęs skundą jis kreipėsi į laikinąjį Seimo kanclerį Joną Milerių: „Manau, tokie veiksmai nelabai dera prie Seimo deklaruojamos pagarbos nuosavybės teisėms”.
Kancleris tiki popieriais
„Lietuvos ryto” paprašytas pakomentuoti jo pirmtako Arvydo Kregždės vadovaujamų valdininkų nagrinėtą problemą, J.Milerius buvo lakoniškas: „Aš nežinau, kas ten yra. Vieni sako, kad tai – teniso aikštelė, kiti – kad automobilių stovėjimo aikštelė”.
Laikinasis kancleris nurodė Seimo Teisės departamentui parengti išvadą šiuo klausimu, bet pirmiausia patarė tikėti Lietuvos teismais.
„Visi man pateikti popieriai rodė, kad ten yra valstybės žemė. Mano pozicija paprasta – neparceliuoti valstybės turto. Jeigu teismas įrodys ir nuspręs, kad ten nėra valstybės turto, tikėsiu juo. Tam teismas ir yra”, – aiškino J.Milerius.
Komisija dar nieko nenuveikė
Parlamente kilus tarnybinių privilegijų skandalui, per kurį nuvirto net Seimo pirmininkas Artūras Paulauskas, buvo sudaryta speciali komisija. Ji turėjo išnagrinėti padėtį ir nuspręsti, kurių privilegijų Seimui būtų galima atsisakyti.
Viena politikų skelbtos kovos su privilegijomis idėjų – parduoti Seimui priklausančias poilsiavietes ir parlamentarams skirtą viešbutį. Tačiau kilus valdančiosios koalicijos krizei kovą su privilegijomis jau nusėdo užmaršties dulkės.