Pajūryje ir Kuršių nerijoje rugpjūtį poilsiavę svečiai lauktuvėms dažnai ieškojo rūkytų žuvų.
Nuo skanaus pirkinio ne vieną atbaidė kainos. Už didesnę žuvį Juodkrantėje, Palangoje, Šventojoje buvo prašoma tiek, kiek Klaipėdos „Delfino” turguje už kilogramą.
Kainą kelia geri orai ir alus
Nors Šventoji vadinama žvejų gyvenviete, šią vasarą didesnio rūkyto karpio be 18 litų nenupirksi. Už karšį prašė 15 litų, o ungurys pirkėjui „įkandamas” tik už šimtinę. Klaipėdos „Delfino” turgavietėje rūkyti karpiai kainavo irgi 18 litų, bet ne viena žuvis, o jų kilogramas.
Kaip rūkytos žuvys, „nuvažiavusios” keliasdešimt kilometrų, pabrangsta keleriopai? Gal įtakos turi neseniai Radailiuose likviduotas nelegalus žuvų rūkymo fabrikėlis? – spėliojo smalsesni, uostamiestyje apsilankę pirkėjai.
Anot ilgamečio Maisto ir veterinarijos tarnybos Palangos skyriaus vadovo Arūno Elijošiaus, kad rūkytų žuvų kainų didėjimui įtakos turėjo likviduota nelegali rūkykla – neįrodyta. Rugpjūtį vykusio patikrinimo metu iš žuvų kilmės dokumentų matyti, kad Palangoje ir Šventojoje prekiaujama „Dauparų žuvų”, Romo Žemaičio įmonės produkcija. Karšių, karpių atsivežama ir iš Rusnės. Pareigūno nuomone, rūkytų žuvų kainų augimui įtakos vasarą daugiausiai turi saulėti orai ir alus.
Populiariausia – žvejo parduotuvė
Šventojoje prie žuvų prekyviečių ir plieskiant vasaros saulei didelių eilių nėra. Vienas kitas poilsiautojas nusiperka karšį, jūros ešerį, bet dauguma suka į žvejo Antano Valiuko rūkymo cechą. Čia ką tik išrūkytos žuvys graibstyte graibstomos. Patogu. Eidamas į paplūdimį užsisakai, ko nori vakarui prie alaus. Grįždamas po saulės vonių pasiimi dar šiltą dūmais kvepiantį karšį ar sterką.
– Jeigu šitaip sugebėtų tvarkytis daugiau žvejų – būtų kitokios rūkytų žuvų kainos ir kitokia tvarka, – pripažįsta Maisto ir veterinarijos tarnybos pareigūnai. Į Šventąją iš Rusnės „keliaujantys” rūkyti karšiai nepabrangtų keleriopai.
Palyginti su rusniškiais, brangoki, bet griežtai laikantis sanitarijos reikalavimų pardavinėjami rūkyti unguriai, karšiai, sterkai Juodkrantėje. Čia palei marias išsirikiavusiuose mediniuose namukuose, dažniausiai jų verandose įrengtose vitrinose gali rinktis rūkytų žuvų ir pagal kišenę, ir pagal dydį. Tačiau lauktuvių kilograminio ungurio be šimto litų irgi nenusipirksi.
Prekeivius be dokumentų gaudė žiemą
Vasarą Palangoje turi leidimus prekiauti rūkytais žuvų gaminiais apie 20 įmonių. Jos, A.Elijošiaus teigimu, nelegalią produkciją pardavinėti nerizikuoja. Pasitaiko vienas kitas sanitarijos, higienos pažeidimas, bet leidimus prekiauti turi visi.
Nelegalūs prekeiviai su rūkytomis žuvimis Palangą šiemet buvo užplūdę žiemą. Juos vaikė ir Maisto veterinarijos tarnybos, ir policijos pareigūnai. Ratuotą žuvų pardavėją sučiupti už rankos ne taip paprasta. Prekiaujama tiesiai iš mašinos bagažinės. Toks verslininkas be dokumentų pamato pareigūną, užvožia bagažinės dangtį ir lyg niekur nieko sėdęs prie vairo dingsta. Po kiek laiko jau kitoje miesto gatvėje vėl atidaromas rūkytų žuvų taškas ant ratų.
Pigiausia – Rusnėje
Žvejai gerai žino, kad parduoti tik ką sužvejotas žuvis – neapsimoka. Deja, ne kiekvienas žvejys gali įsigyti įrangą, nuomotis patalpas, kad galėtų registruoti žuvų perdirbimo įmonę, kuri atitiktų sanitarijos reikalavimus. Tenka nori nenori pardavinėti pusvelčiui po litą kitą sugautas šviežias žuvis arba jas rūkyti „savoms” reikmėms. Įstatymas žvejui rūkyti žuvis sau nedraudžia. Apribojimų, kiek tų žuvų „sau” rūkyti, joks įstatymas irgi nenumato. Jeigu nėra įmonės, nėra pirkimo čekių, niekas tokio namudininko ir nubausti negali.
Nemuno deltos saloje netrūksta žvejų, daugiausia ir tų, kurie žuvis rūko „sau”. Taip, anot Šilutės maisto ir veterinarijos tarnybos vadovo Edmundo Cipario, būtų galima paaiškinti, kodėl rūkyti karpiai ar karšiai Rusnėje – pigiausi.
Legaliai prekiauti rūkytomis žuvimis turi leidimus Sauliaus Puidoko ir Ilonos Kulvietienės įmonės. Galėtų tai daryri ir „Rusnės fiš” bendrovė, kuri turi galingus šaldytuvus, bet ji neveikia, patalpose nėra net sargo. Užtat vos ne iš kiekvienos pakrūmės kyla dūmai ir nosį kutena rūkomų žuvų kvapai. Atvažiuoja poilsiautojai, turistai – perka. Pakrūmės pardavėjai čekių pirkėjui neduoda. Nėra ir garantijų, kad produkcija „sau” atitinka sanitarijos reikalavimus. Jeigu nuo tokio gaminio kam pasidarytų negerai, pirkėjas gali kaltinti tiktai pats save.
Klesti gamintojai
Nuo rugsėjo pirmosios į marias išplaukė žvejoti karšių, sterkų , kuojų beveik 80 „Lampetros” susivienijimo marių žvejų įmonių. Žvejai labai norėtų iš savo verslo ne tik šiaip taip sudurti galą su galu, bet ir turėti daugiau pelno. Tačiau juos ir šį rudenį kamuos problemos, kurių pavieniui marių žvejai spręsti nepajėgūs. Reikia sutvarkytų prieplaukų, ledo, kad esant šiltiems orams žuvis dar mariose būtų galima apipilti dėžėse smulkiais jo gabalėliais, šaldytuvų.
Vėl kartojasi užburtas ratas. Žvejai neturi sąlygų tinkamai laikyti, šaldyti, perdirbti sugautų žuvų. Jie priversti laimikiu iš marių kuo skubiau „atsikratyti”, kitaip tariant, pusvelčiui parduoti perdirbėjams. Klesti ne žvejai, o tie, kurie pusvelčiui supirkę žuvis, jas išrūkę gali pardavinėti žymiai brangiau Klaipėdoje, Palangoje, Šventojoje ir kitur.
Adelė Žičkuvienė