Plečiasi interneto turgus

Elektroninė komercija vis labiau skverbiasi į Lietuvos verslo sektorių. Rugpjūčio mėnesį pradėjo veikti keli nauji internetiniai aukcionai, kuriuose derantis galima kur kas pigiau negu įprastoje parduotuvėje įsigyti ne tik naujų daiktų, bet ir nekilnojamojo turto.

Pasaulio patirtis rodo, kad tokio verslo plėtra nežada didelio pelno. Entuziastingi naujų internetinių aukcionų valdytojai šiuo metu skaičiuoja savo nuostolius, tačiau tiki elektroninio verslo ateitimi.

Butas už pirkėjo kainą.
Galimybė įsigyti nekilnojamojo turto objektą pagal skelbimą internete jau ne naujiena, pirkti už pardavėjo pasiūlytą kainą – įprastas dalykas. Tačiau neseniai šalyje atsirado internetinis nekilnojamojo turto (NT) aukcionas, kuriame butus, namus ar kitus objektus pardavėjai siūlo pirkti ne gujami antstolių, o savanoriškai.

Čia nurodytą pardavėjo kainą pirkėjas turi galimybę koreguoti – siūlyti tokią, kokią gali sumokėti.

„Šiuo metu Lietuvoje sumažėjo nekilnojamojo turto objektų sandorių. Žmonės nelabai turi kam parduoti butą, namą ar sklypą, nes klientai daugiau stebi nei perka. NT aukcionas – puiki proga rasti objektui pirkėją arba įsigyti jį už prieinamą kainą. Tai puiki galimybė išeiti iš dabartinio NT pirkimo ir pardavimo sąstingio”, – LŽ sakė NTaukcionai.lt savininkas ir projekto vadovas Regimantas Šapranauskas.

Pasak jo, NT objektai interneto aukcione parduodami ir perkami pagal realią rinkos kainą – tokią, kokią gali mokėti pirkėjas ir sutinka parduoti pardavėjas. „Didžiausią kainą pasiūlęs aukciono dalyvis gauna teisę įsigyti parduodamą turtą. Tačiau tuo atveju, jei siūloma kaina nepasiekia per aukcioną nustatytos minimalios kainos, už kurią savininkas parduotų turtą, jis neprivalo to daryti. Pardavėjas nustato ne pradinę kainą, o tą, už kurią sutiktų parduoti. Turto savininkas turi galimybę ją pakoreguoti arba pasitraukti iš aukciono. Pagaliau, jei rinkos dalyviai už objektą siūlo itin mažai, pardavėjui galbūt vis tiek apsimoka jį parduoti ir gautus pinigus investuoti į perspektyvesnę, didesnę investicinę grąžą turinčią sritį”, – dėstė R.Šapranauskas.

Per internetinį aukcioną galima išsinuomoti komercines patalpas, kurias, pasak pašnekovo, už nuomininkų siūlomą kainą, dažniausiai mažesnę nei paprastai, yra pasirengę išnuomoti patalpų šeimininkai, turintys dar neišnuomotų plotų ir nenorintys jų laikyti tuščių.

R.Šapranausko nuomone, vienintelė problema, kodėl tokio tipo aukcionas dar nesulaukia daug pardavėjų ir pirkėjų dėmesio, neva yra pasąmonėje atsiradusi asociacija su ne itin maloniomis varžytynėmis.

Pirkimas – kaip žaidimas

Praeitą mėnesį Lietuvoje atsirado keli internetiniai aukcionai, orientuoti ir į platesnį pirkėjų būrį. Juose galima „kautis” dėl naujų prekių, kurias siūlo patys aukcionų organizatoriai. Aukciono prekių asortimentas – nuo nešiojamojo kompiuterio ar mobiliojo telefono iki kelionės į tolimą egzotišką kraštą, skrydžio balionu ir stalo žaidimų.

Organizatoriai sako, kad tokio tipo aukcionuose pirkėjai visada įsigis prekę pigiau nei parduotuvėje, tačiau bus ir pralaimėjusiųjų, nes toks pirkimas reikalauja tam tikros strategijos – reikia būti aktyviam ir per aukcione parduodamo daikto laiką spėti jį nusipirkti greičiau, nei tai gali padaryti bet kuris kitas dalyvis, pakėlęs to daikto kainą bent vienu centu. Norintieji dalyvauti aukcione turi užsiregistruoti ir įsigyti 1 cento prekės vertės kėlimo pasiūlymus, kurių vienas šiuo metu šalyje veikiančiuose tokio tipo internetiniuose aukcionuose kainuoja nuo 1,5 iki 2,5 lito.

„Tai kitokia parduotuvė, joje apsiperka azartiškai nusiteikę asmenys. Be to, tai tokia vieta, kurioje žaidžiant galima išties pigiai nusipirkti naują ir kokybišką prekę”, – LŽ aiškino Laurynas Kublickas, įgyvendinantis aukciono 1cent.lt projektą.

Jo kolega Ernestas Žvaigždinas pabrėžė, kad kol kas prekės

parduodamos pigiai, nes nuo pradinės 1 cento kainos kai kurios jų pakyla daugiausia iki 10-12 litų. „Kol kas išgyvename gana sunkiai, nes dar nepavyksta sugeneruoti pakankamos sumos, kad aukcione parduodamos prekės atsipirktų. Tačiau tam, jog ši aukciono koncepcija pradėtų pelningai veikti, reikia laiko. Mus labai palaiko žmogus, į šį projektą investavęs didelius pinigus”, – pasakojo E.Žvaigždinas.

Jo manymu, prekę 1cent.lt nusipirkęs dalyvis vidutiniškai pasiūlymams išleidžia apie 200 litų. Šiuo metu aukcionas turi per 3 tūkst.

registruotų dalyvių. Tarp jų aktyvių pirkėjų kol kas nėra daug, tačiau vaikinai tiki, kad per porą metų ši nauja elektroninio apsipirkimo pramoga suklestės.

Perspektyvos ir grėsmės

Kitur internetiniai aukcionai sukasi didesniais tempais nei Lietuvoje. Pasak VU Ekonominės informatikos katedros profesoriaus Rimvydo Skyriaus, pasaulyje atsiradęs elektroninis aukcionas „eBay” yra fenomenas. Tai jis paskatino panašios veiklos imtis ir lietuvius, tačiau pirmieji lietuviškų aukcionų bandymai buvo nesėkmingi. „Pagrindinė to priežastis – psichologinis pirkėjų barjeras. Nepasitikėjimą kelią tai, jog prekyba vyksta tam tikroje nematomoje erdvėje. Nors tai gana saugu, pasaulinė praktika rodo, kad kartais apgauna ir pardavėjai, ir pirkėjai. Tačiau tokių atvejų nėra tiek daug, kad ši veikla būtų diskredituojama”, – LŽ aiškino R.Skyrius. Jo nuomone, Lietuvoje elektroniniai aukcionai labai didelių perspektyvų neturi, bet savo nišą vis tiek ras.

Prieš kelerius metus mūsų šalyje pradėjusio veikti elektroninio aukciono pirkis.lt administratorius Marius Staskevičius LŽ sakė, jog žmonių nepatiklumas – didžiausia elektroninių aukcionų klestėjimo kliūtis. „Naujų aukcionų atsiranda. Galima manyti, kad jų dar gali gausėti, tačiau didelio verslo šioje srityje užsukti neįmanoma”, – pripažino jis.