Rusijos ginkluotosios pajėgos pastaraisiais dešimtmečiais turėjo nemažai karinių operacijų praktikos. Nepaisant to, jos iki šiol nėra pasiruošusios modernaus karo išbandymams.
Naujos eros iššūkiai.
Vieša paslaptis, jog Rusijos kariuomenė susiduria su tokiomis problemomis, kaip silpna verbavimo sistema, maži atlyginimai, nestatutiniai santykiai, prastas aprūpinimas ginkluote ir viską persmelkianti skaidrumo stoka. Be to, niekaip nepavyksta parengti naujos Rusijos karinės doktrinos, o šalies kariuomenė iki šiol gyvena šaltojo karo nuotaikomis.
Pažadai iki 2007 metų pabaigos parengti naują dokumentą, apibendrinsiantį Rusijos kariuomenės ateityje lauksiančius uždavinius, taip ir nebuvo įgyvendinti. Karinės doktrinos trūkumą, kaip pastebi internetinis leidinys „ISN Security Watch”, iš dalies bandyta pakeisti „Ginkluotųjų pajėgų raidos strategija 2030 metams”, kurios projektas rugpjūtį buvo „nutekintas” Rusijos žiniasklaidai.
Strategijos kūrėjai pripažįsta, jog JAV artimiausius dešimtmečius išliks dominuojančia karine galybe. Vis dėlto pabrėžiama ir tai, kad Vakarų technologinis pranašumas yra tik viena medalio pusė. Nerimo esą kelia ir tokios grėsmės, kaip didelis strateginio branduolinio ginklo paplitimas pasaulyje, JAV priešraketinės gynybos planai bei jų polinkis vienašališkai naudoti jėgą.
Profesionalai ir šauktiniai
Rusija, siekdama išlaikyti savo karinius pajėgumus, negalės išsiversti be karinės reformos. Vienas svarbiausių būsimos reformos elementų – perėjimas prie profesionaliosios kariuomenės, susijęs su nuodugnia aprūpinimo sistemos pertvarka.
Iš viso Rusijos pajėgose šiuo metu tarnauja apie 1,13 mln. karių. Dauguma jų – ką tik mokyklą baigę šauktiniai, tarnybos metu dažniausiai taip ir nesuspėjantys įgyti pakankamai įgūdžių, kad galėtų efektyviai dalyvauti karinėse operacijose. Šauktinių kariuomenės prestižą taip pat labai smukdo čia paplitę nestatutiniai santykiai – vadinamoji diedovščina. Tiesa, jeigu tikėsime oficialiais pranešimais, esama ir nemažai teigiamų pokyčių. 2007 metų pabaigoje Rusijos gynybos ministras Anatolijus Serdiukovas viešai džiaugėsi, jog kariuomenėje 20 proc. sumažėjo kriminalinių nusikaltimų.
Norint šauktinius pakeisti profesionaliais kariais, būtina sukurti efektyvesnę verbavimo sistemą. 2007 metais savo noru tarnauti eiliniais ir seržantais užsirašė vos 140 tūkst. žmonių. Tiek neužtenka, kad patenkintų profesionalių karių poreikį. Nors buvo tikėtasi, jog iki šių metų pabaigos savanorių dalis Rusijos kariuomenėje pasieks 44 proc., įgyvendinti šiuos planus – beveik neįmanoma. Profesionalūs kariai Rusijoje šiuo metu gauna vos 8 tūkst. rublių (mažiau nei 800 litų) pagrindinį atlyginimą, be to, daugelis jų iki šiol negauna valstybės garantuojamo būsto.
Apie branduolinį skydą
Kita problema, kurią pastaruoju metu noriai komentavo aukšto rango Rusijos politikai ir kariškiai, yra JAV priešraketinės gynybos planai. Rusijai gali tekti keisti karinę strategiją, šiuo metu vis dar tebesiremiančią galimybe per kelias valandas sunaikinti bet kurią pasaulio valstybę – taip pat ir JAV.
JAV pasitraukus iš Priešraketinės gynybos sutarties, Kremlius nustojo vykdyti Įprastinės ginkluotės Europoje sutartyje numatytus įsipareigojimus. Iškilo pakankamai reali grėsmė, jog 2009 metais Vašingtonas ir Maskva gali nesutarti dėl Strateginės ginkluotės mažinimo sutarties pratęsimo. Tai savo ruožtu reikštų, jog gali atsinaujinti Rusijos ir Vakarų ginklų varžybos – brangus malonumas, kurio Kremlius negali sau leisti.
Pastaruoju metu Rusijos arsenalą per metus papildydavo vos 10 naujų tarpžemyninių balistinių raketų „Topol”. Tuo pat metu buvo rengiamasi atsikratyti šimtų pasenusių sovietinių balistinių raketų, o už poros metų branduolinį arsenalą sumažinti iki 1700 kovinių galvučių. Didele problema išlieka ne tik finansų trūkumas, bet ir stringantis naujų balistinių raketų, pritaikytų paleidimui iš povandeninių laivų, kūrimas. Pastaraisiais metais nesėkmingai rengti bandomieji raketos „Bulava” paleidimai neleidžia šioje srityje tikėtis greitos sėkmės.
Karinio planavimo problemos
Labiausiai nuo padidėjusio dėmesio strateginei branduolinei ginkluotei nukentėtų Rusijos įprastinės karinės pajėgos. Nuolatinį lėšų trūkumą jos jaučia ir šiuo metu, kai naujų balistinių raketų kūrimui skiriama sąlyginai nedaug pinigų.
„ISN Security Watch” teigimu, netgi iš pažiūros sėkmingos karinės operacijos Gruzijos teritorijoje Rusijos strategams suteikė nelabai linksmų minčių. Patobulinti sovietų dizaino tankai bei atakos lėktuvai, naudojami nedidelės gruzinų kariuomenės, kai kuriais atvejais pranoko analogišką Rusijos ginkluotę. Nelauktai prastai pasirodė Rusijos karinės oro pajėgos, nesugebėjusios nutildyti Gruzijos sunkiosios artilerijos, o taip pat praradusios keletą lėktuvų, tarp jų ir modernųjį „Tu-22”.
Rusijos generalinio štabo viršininko pavaduotojas Anatolijus Novogicynas pasibaigus karo veiksmams pažadėjo, jog karinės aviacijos artimiausiu metu laukia rimta pertvarka. Taip pat žadama atnaujinti Rusijos elektroninės karybos sistemas, menkai pasikeitusias nuo SSRS žlugimo laikų.
Kai kurių ekspertų teigimu, šiuolaikinius standartus šiuo metu visiškai atitinka 20 proc. Rusijos įprastinės karinės ginkluotės. Nepaisant to, Kremliaus polinkis dosniau finansuoti branduolines pajėgas vis dar susilaukia užtarėjų, nes esą būtent tai esąs veiksmingiausias atgrasymo būdas.
Sprendimų paieška
Pasak buvusio JAV karinio atašė Maskvoje Kevino Ryano, Rusijos kariuomenės finansavimo problemas galima būtų išspręsti gerokai sumažinus tiek įprastines, tiek ir branduolines pajėgas, tuo pačiu metu padidinus jų biudžetus.
Bendrą kariuomenės mažinimą esą turėtų lydėti ir esminė aprūpinimo sistemos pertvarka. Nors specialus Rusijos gynybos ministerijos biudžetas, skirtas naujos ginkluotės įsigijimui, pagaliau viršijo 6 mlrd. JAV dolerių ribą – maždaug tiek Rusija kiekvienais metais gauna iš užsienio valstybių už parduotą ginkluotę – didžioji dalis modernių ginklų sistemų vis dar iškeliauja į svečias šalis. Kadangi didelė Rusijos aprūpinimo biudžeto dalis yra įslaptinta ir negali būti patikrinta nepriklausomo audito, kyla nemažai pagrįstų abejonių dėl milžiniškų lėšų panaudojimo skaidrumo.
Rusijos saugumo ekspertai pastaruoju metu vis garsiau ragina kariuomenės vadovybę atsisakyti senų įpročių ir užtikrinti didesnį atvirumą visuomenei. Tik tokiu atveju esą būtų galima užtikrinti efektyvų ginkluotųjų pajėgų funkcionavimą. Ar dabartinė Rusija tam yra pasirengusi, ko gero, parodys laikas.