Studentų bendrabučiuose sąlygos ir kainos nevienodos

Tik maža dalis studentų turi galimybę apsigyventi aukštųjų mokyklų bendrabučiuose. Kai kuriuose jų gyvenimo sąlygos itin prastos – atnaujinta vos keletas bendrabučių. Valstybė tik prieš kelerius metus susivokė, kad skubiai rekalingos lėšos ne tik studentų būstui remontuoti, bet ir naujų patalpų statybai.

„Studentai – Lietuvos ateitis”, – vakar aidėjo kalbos oficialiuose iškilminguose renginiuose. Tačiau, LŽ duomenimis, nemažai studentų šiemet negali su visais pradėti studijuoti, nes jiems nepavyko susirasti, kur gyventi.

Bendrabučiuose vietos užtenka vos 30 proc. pateikusių prašymus studentų, ir gyvenimo sąlygos juose ne pačios geriausios. Kiti dalyvauja konkurencinėje kovoje nuomodamiesi būstą privačiame sektoriuje, kur užkeltos kainos įkandamos ne kiekvieno studento tėvams.

Situacija – tragiška.
Studentų sąjungos prezidentas Jonas Okunis LŽ sakė, kad bendrabučiai – viena didžiausių socialinių problemų, su kuria susiduria studentai, atvykę į studijas didžiuosiuose miestuose. „Šiemet bendrabučių renovacijai buvo numatyta skirti 10 mln. litų. Vėliau šie pinigai buvo atiduoti mokytojų atlyginimams didinti ir bendrabučių nepasiekė”, – piktinosi Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) neištesėtais pažadais J.Okunis.

Kiek bendrabučių turi kiekviena aukštoji mokykla, priklauso nuo jos studentų skaičiaus. Šiandien, kai studijuoti gali kiekvienas, turintis pinigų susimokėti už mokslus, padėtis tapo nevaldoma. Studentų padaugėjo tūkstančiais, o bendrabučių liko tiek pat.

Pasak Studentų sąjungos prezidento, ypač nedaug vietų turi ir itin prastos būklės yra Klaipėdos universiteto (KU) bendrabučiai. „Praėjusiais metais buvo pripažinta, kad KU bendrabutis dėl higienos normų pažeidimo yra netinkamas eksploatuoti ir reikia jį uždaryti. Buvo kreiptasi į ŠMM, ji tada paskyrė 200 tūkst. litų. Jų užteko tik kosmetiniam remontui, kad patalpos bent minimaliai atitiktų būtinas gyventi sąlygas. Langų, bendrų dušų, tualetų būklė yra tiesiog apgailėtina”, – dėstė Studentų sąjungos prezidentas.

Remontuojasi savomis lėšomis

KU studentų atstovybės (SA) prezidentė Eglė Juozapavičiūtė LŽ sakė, kad šiam universitetui priklausantys 3 bendrabučiai nėra labai geros būklės, tačiau gyventi juose esą galima. Šiuo metu po truputį bendrabučiai atnaujinami, o po kelerių metų tikimasi turėti naujų bendrabučių.

Pasak pašnekovės, vienos vietos bendrabutyje nuomos kaina svyruoja, nes skiriasi mokesčiai už komunalines paslaugas. Žiemą gyventi bendrabutyje studentui kainuoja iki 150 litų, o rudenį ir pavasarį – apie 50-60 litų per mėnesį.

„Mano nuomone, gyvenimo sąlygos priklauso nuo pačių studentų. Bendrabučio kambariai tikrai nėra jaukūs, tačiau jei įsikėlę gyventi studentai jų patys nesiremontuos, tai ir gyvens kambariuose, aplupinėtais tapetais. Studentui, savomis lėšomis atnaujinusiam kambarį, nuomos kaina nesikeičia, viskas priklauso nuo jo finansinių galimybių ir noro. Tačiau atnaujinęs kambarį žmogus įgyja pirmenybę kitais metais gauti tą patį kambarį”, – dėstė E.Juozapavičiūtė. Pasak SA prezidentės, šiais metais kainos už nuomą studentams nepakilo. Bendrabučių negauna apie 50 proc. studentų.

Nuomos kainos skirtingos

Tomas Urniežius, Šiaulių universiteto SA prezidentas, LŽ sakė, kad visuose universiteto bendrabučiuose yra apie 600 vietų. Studentų, galinčių pretenduoti į bendrabučius, – apie 6 tūkstančiai. Pasak T.Urniežiaus, gauti vietą bendrabutyje pirmajam semestrui studentų atstovybė sulaukia apie 600-700 prašymų.

„Vieta bendrabutyje skiriama rotacijos principu, o vyresniųjų kursų studentai kambarį gauna be konkurencijos. Patenkinama tik apie 25-30 proc. prašymų. Tokia situacija būdinga jau keletą pastarųjų metų”, – aiškino SA prezidentas.

Pašnekovas pasakojo, kad šiais metais prieš naujų mokslo metų pradžią Šiauliuose butų nuomos kainos pradėjo kilti jau nuo birželio. Pigesnių butų mėnesio nuomos kaina šoktelėjo nuo 400 iki 600 litų.

Studentų bendrabutyje kambario kaina priklauso nuo jame gyvenančių žmonių skaičiaus. Pigiausiai studentai moka už triviečius ir keturviečius kambarius. Juose nuomos kaina vienam asmeniui siekia apie 110 litų per mėnesį. Už vienviečius ir dviviečius kambarius studentai moka iki 300 litų per mėnesį.

„Mokslo metų pabaigoje visi bendrabučiai šiek tiek atnaujinami. Pastaruoju metu buvo sutvarkyti koridoriai. Kambarių tvarkymas perleistas studentams, tačiau tie, kurie patys susiremontuoja kambarius, keletą mėnesių atleidžiami nuo nuomos mokesčio”, – teigė T.Urniežius.

SA prezidentas tikino, kad gyvenimo sąlygos yra tinkamos, tiesa, ne visuose bendrabučiuose padėtis vienoda. Nesklandumų yra, tačiau ne tiek daug, kiek anksčiau.

Padėtis nevienoda

Pasak J.Okunio, kiekviena aukštoji mokykla vykdo savo politiką, todėl studentų bendrabučių nuomos kainą nustato skirtingai. Kai kuriuose universitetuose studentai visus metus moka fiksuotą kainą, kituose – per šildymo sezoną moka brangiau.

„Vienos aukštosios mokyklos dotuoja bendrabučių veiklą, skirdamos papildomų lėšų, nes jų nepavyksta surinkti iš studentų, kitos – daugiau paima iš studentų. Lietuvoje už vieną vietą bendrabutyje įvairių aukštųjų mokyklų studentai moka nuo 80 iki 300 litų per mėnesį. Brangiausiai kainuoja renovuoti, modernūs kambariai, kuriuose studentai gyvena po vieną ar kelis. Dažniausiai studentai gyvena triviečiuose ir keturviečiuose kambariuose. Tos pačios aukštosios mokyklos studentai gyvena labai skirtingomis sąlygomis”, – dėstė jis.

SS prezidentas pasakojo, kad Lietuvoje atnaujintas tik vienas kitas bendrabutis, priklausantis skirtingoms aukštosioms mokykloms. „Tai tikrai mažai, palyginti su studentų skaičiumi, o apgyvendinimo poreikis patenkinamas tik 30 proc. ir mažiau”, – sakė J.Okunis.

Pinigai iš dangaus nekrinta

ŠMM Ekonomikos departamento direktorė Eglė Radėnienė LŽ aiškino, kad kiekviena švietimo institucija rūpinasi savo turto priežiūra ir teikia investicijų projektus, kad jie būtų įtraukti į valstybės investicijų programą.

„Kadangi bendrabučių problema buvo itin opi – inicijuota bendrabučių renovacijos programa 2006-2009 metams. Visai programai skirta 40 mln. valstybės lėšų, dar 4 mln. iš savo uždirbamų lėšų prisideda pačios aukštosios mokyklos. Šiemet skirta 11 mln., kitiems metams numatoma 13 mln. litų. Pernai ir šiemet šiam tikslui dar buvo skirta lėšų iš privatizavimo fondo: pernai – 2,5 mln., šiemet papildomai 8 mln. litų”, – vardijo bendrabučių renovacijai skirtas lėšas E.Radėnienė.

Ji tikino, kad nors privatizavimo lėšos buvo perskirstytos, tačiau nė vienai numatytai sričiai pinigai nebuvo sumažinti.

„Skirstant lėšas bendrabučiams buvo sprendžiama aktuali pedagogų atlyginimų problema. Iš tų pačių privatizavimo lėšų buvo skirta papildomai pinigų ir pedagogų atlyginimams, ir Mokslo bei studijų sistemos tobulinimo programai. Teigti, kad studentų bendrabučių renovacijai skirti pinigai buvo atimti – negalima. Buvo perskirstytos privatizavimo lėšos ir surastos galimybės finansuoti ir vienas, ir kitas reikmes, – aiškino E.Radėnienė. – Poreikiai didesni už realias valstybės biudžeto galimybes, ir papildomi pinigai iš dangaus nenukris. Todėl reikia ieškoti kitų būdų, kaip pritraukti investicijų. Šiuo metu yra parengtas ir Seime svarstomas Valstybinių aukštųjų mokyklų turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymas, kuris sudarytų galimybę aukštosioms mokykloms pritraukti daugiau privačių investicijų”, – teigė direktorė.