Pro šalį lekiantys automobiliai jau porą dešimtmečių šiurpina Karsakiškio miestelį nusinešdami ne vieną gyvybę. Tačiau vietos žmonėms nušvito viltis, kad padėtį pakeis aplinkkelis, prieš kurį dar visai neseniai griežtai pasisakė aplinkosaugininkai.
Panevėžio rajone įsikūręs Karsakiškis – gatvinio tipo gyvenvietė, per kurią eina tarptautinis iš Panevėžio į Daugpilį vedantis kelias. Juo per parą važiuoja iki 5 tūkst. automobilių, iš kurių nemažai krovininių. Mašinų keliamas triukšmas, skleidžiama smarvė, sukeliama vibracija ne vienam gyventojui sugadino sveikatą arba apskritai jį pražudė. Žmonės priversti patirti nuolatinę įtampą, nerimauti dėl vaikų, nes vietos mokykla ir stadionas įsikūrę šalia kelio. Jį kirsti kaskart turi norintieji pasiekti miestelio bažnyčią, seniūniją ar parduotuves, rašo dienraštis „Lietuvos žinios”.
Miestelio seniūnė Nijolė Gaižiūnienė vylėsi, kad po kelerių metų beprasmiškoms žūtims Karsakiškyje ateis galas. Ką tik parengta ir viešai svarstyti pateikta Karsakiškio aplinkkelio poveikio aplinkai vertinimo ataskaita. Dokumentas leidžia tikėtis, kad dar sovietmečiu pradėtas tiesti Karsakiškio aplinkkelis pagaliau bus baigtas ir išvaduos miestelį nuo pravažiuojančių automobilių keliamo pavojaus.
Nebaigtus darbus iki šiol itin vaizdžiai iliustruoja per Lėvens upę nutiestas, bet taip niekur ir nevedantis tiltas. Todėl vietos valdžią žmonės ėmė įtikinėti, kad ši reikalautų, jog pradėtasis aplinkkelis būtų baigtas tiesti. Tačiau netrukus paaiškėjo, kad sovietmečiu suprojektuotas aplinkkelis padarytų neatitaisomą žalą ekologijai, išnaikintų čia esančiose vadinamosiose mezochitinėse pievose besiveisiančius vabzdžius.
Valstybės saugomų teritorijų tarnybos direktorė Rūta Baškytė aplinkkelio šioje vietoje tiesimą prilygino nelegalioms statyboms ant Kuršių nerijos kopų ir pareiškė nė už ką neleisianti naikinti gamtos. Tokį pareiškimą Karsakiškio gyventojai išklausė maždaug prieš metus.
Dabar ant Karsakiškio seniūnės stalo guli Kelių direkcijos užsakymu parengta Karsakiškio aplinkkelio poveikio aplinkai vertinimo ataskaita, kuriai aplinkosaugininkai jau neprieštarauja. Ataskaitos rengėjai suskaičiavo, kad nutiesti kiek daugiau nei penkių kilometrų aplinkkelio ruožą kainuotų per 27 mln. litų. Tai būtų estakadinis kelias, todėl jo statyba, o vėliau ir eksploatacija, nepakenktų trims šimtams rūšių čia besiveisiančių vabzdžių.
Jei vietos gyventojai pritars minėtai ataskaitai, bus rengiamas specialusis aplinkkelio teritorijos planas, kurį turės patvirtinti vietos politikai. Tada beliks aplinkkelį suprojektuoti ir nutiesti. Kelininkai kiek anksčiau yra pareiškę, kad pinigų šiam kelio ruožui tikrai gaus.