Ukrainos prezidentas Viktoras Juščenka pavedė šalies vyriausybei parengti įstatymo projektą dėl Rusijos laivyno iškeldinimo iš Sevastopolio 2017 metais ir atitinkamų Rusijos ir Ukrainos susitarimų galiojimo nutraukimo, rašo britų visuomeninio transliuotojo BBC naujienų svetainė.
Tuo V.Juščenka davė suprasti, kad Ukraina neketina pratęsti sutarties su Rusija dėl Sevastopolio karinės jūrų bazės nuomos, kuri sudaryta 1997 metais dvidešimčiai metų.
Ši užduotis nurodyta V.Juščenkos 2008 metų gegužės 20 dienos įsake dėl priimto prieš keturias dienas Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sprendimo „Dėl priemonių Ukrainos, kaip jūrų valstybės, plėtotei užtikrinti” įsigaliojimo.
Įsako tekstas paskelbtas oficialiame Ukrainos prezidento tinklalapyje.
Vyriausybei duoti du mėnesiai, per kuriuos ji turi parengti įstatymo projektą ir pateikti jį į Aukščiausiąją Radą.
V.Juščenka taip pat pavedė ministrų kabinetui „kompleksiškai įvertinti laikino Rusijos Juodosios jūros buvimo Ukrainoje padarinius”.
Kai kurių stebėtojų nuomone, remiantis šiuo įsako punktu ateityje gali būti pareikšta materialinių pretenzijų Maskvai.
Be to, prezidentas įpareigojo vyriausybę ir Saugumo Tarybos sekretorių užbaigti Ukrainos ir Rusijos jūros sienos Azovo ir Juodojoje jūrose bei Kerčės sąsiauryje teisinį įforminimą sutartimis.
Ukrainos ministrė pirmininkė Julija Tymošenko tą pačią dieną pranešė, kad kabinetas pradės vykdyti prezidento įpareigojimą.
„Vyriausybė veiks pagal tarptautinius susitarimus. Mes nežengiame nė vieno žingsnio, kuris kelia abejonių susitarimais ar numato galimybę jų nevykdyti. Laikantis tarptautinių susitarimų, paaštrėti (santykiams su Rusija) nėra jokio pagrindo”, – pareiškė J.Tymošenko.
Gegužę Ukrainos URM pasiūlė Maskvai pradėti nustatyti, kokiais etapais ir kokia tvarka Rusijos ginkluotosios pajėgos bus išvedamos iš Krymo.
Ukrainos konstitucija draudžia būti šalies teritorijoje užsienio kariuomenei ir kariniams objektams, bet Juodosios jūros laivynui kadaise buvo padaryta išimtis.
Rusijos Federacijos Tarybos gynybos ir saugumo komiteto pirmininkas Viktoras Ozerovas pareiškė, jog „jeigu Ukraina priims įstatymą išvesti šalies Juodosios jūros laivyno karinius junginius iš jo dislokavimo vietos 2017 metų gegužę, Rusija turi teisę iškelti klausimą, kam istoriškai priklauso Krymas ir koks yra Sevastopolio statusas”.
Anksčiau tokią pat nuomonę pareiškė Maskvos meras Jurijus Lužkovas.
Kadangi J.Lužkovas padarė savo pareiškimą Sevastopolyje, kur dalyvavo Juodosios jūros laivyno 225-ųjų metinių iškilmėse, tai sukėlė diplomatinį skandalą.
V.Ozerovas vylėsi, kad „iki to laiko nebus Ukrainos prezidentu ponas V.Juščenka ir premjere ponia Tymošenko, ir priims sprendimus šiuo klausimu visiškai kiti žmonės.
Valstybės Dūmos tarptautinių reikalų komiteto pirmininkas Konstantinas Kosačiovas interviu televizijos kanalui „Vesti” paragino „suinteresuoti” Ukrainą Rusijos laivyno buvimu.
„Mes turime surasti tokią konstrukciją, kuriai esant vienodai būtų suinteresuotos abi šalys, kad mūsų partneriams Ukrainoje būtų ką prarasti”, – pareiškė K.Kosačiovas.
„Esu tikras, kad tokią konstrukciją sukurti mes pajėgsime, mes turime suinteresuoti savo partnerius Ukrainoje ateityje išsaugoti Juodosios jūros laivyną Sevastopolyje. Primesti mes negalime, bet suinteresuoti mes galime”, – sakė jis.
Rusijos ambasadorius Ukrainoje Viktoras Černomyrdinas interviu „Vesti” taip pat sakė, kad „kalbėti apie laivyno iškeldinimą per anksti, ir nereikia dabar kurstyti šių aistrų”.
Kijevas į tai atsako, kad laivyno iškeldinimas – ilgas procesas, ir pradėti darbą būtina jau dabar.
Apie Ukrainos nenorą pratęsti sutartį dar 2005 metais kalbėjo jos tuometinis užsienio reikalų ministras Borysas Tarasiukas.
Rusija stato savo laivynui naują bazę Novorosijske, ir nors ji, kaip tikimasi, bus užbaigta iki 2010 metų, perkelti ten Juodosios jūros laivyno štabą Rusijos valdžia kol kas neketina.