Barselonos fontanai nebeiveikia, paplūdimiuose nebeatsigaivinsi po dušu. Miestui trūksta vandens, net moksleiviai mokomi jį taupyti.
Barselonos uostą antradienį pasiekė tanklaivis „Sichem Defender”. Jis atvežė į Katalonijos sostinę kur kas brangesnį krovinį nei paprastai. Tai – 19 tūkst. kubinių metrų vandens, kurio užtenka 180 tūkst. žmonių vienai dienai. Ir tai tik pirmas krovinys vykdant precedento neturintį skubų planą siekiant išgelbėti šį išdžiūvusį Ispanijos regioną artėjant vasaros sezonui. Dar daugiau laivų su geriamuoju vandeniu turi pasiekti Barseloną.
Telkiniai baigia išsekti
Šaliai patiriant didžiausią per pastaruosius 60 metų sausrą Katalonija nukentėjo labiausiai. Mėnesius nesulaukus pakankamai lietaus, vandens telkiniai Katalonijoje nuseko iki ketvirtadalio normalaus lygio. Prieš metus vandens juose buvo beveik dvigubai daugiau. Visoje Ispanijoje vandens telkiniai pusiaupilniai. Jei vandens lygis nukrenta iki 15 proc. normalaus lygio, vanduo laikomas nebetinkamu gerti ir turi būti pradėti taikyti vandens iš čiaupo apribojimai. Savaitgalį iškritęs kritulių kiekis, didžiausias šiuo metų laiku nuo pat 1930 metų, vandens atsargas padidino 26,9 proc. Tačiau vasarai artėjant to nepakanka, kad regione būtų sukauptos reikiamos vandens atsargos. 22 mln. eurų kainuojantis projektas numato, kad per ateinančius 3 mėnesius kas mėnesį atplauks po 6 laivo siuntas iš Ispanijos šiaurės rytuose esančios Taragonos, Marselio ir Almerijos, vieno sausiausių Pietų Ispanijos regionų. 5,5 mln. Barselonos ir ją supančių rajonų gyventojai kas mėnesį turi gauti 1 mln. 660 tūkst. kubų geriamo vandens. Barselonos valdžia jau uždarė miesto fontanus ir paplūdimių dušus, uždraudė naudotis laistymo žarnomis ir pripildyti baseinus. Moksleiviai mokomi taupyti vandenį.
Kerštas oponentams?
Rezervuarams visoje Ispanijoje senkant įsiplieskė tikras „vandens karas” – skirtingi regionai kovoja dėl papildomų tiekimų. Socialistų vyriausybė, iš pradžių prieštaravusi vandens gabenimui iš vieno regiono į kitą, visiškai pakeitė savo politiką ir leido pumpuoti vandenį Katalonijai iš Ebro upės kaimyniniame Aragono regione. Šis sprendimas papiktino pietinius regionus, tokius kaip Mursija ir Valensija, kurie prašė tokių pačių lengvatų. Abi šios Ispanijos sritys yra svarbios žemės ūkiui, o jau visai netrukus ten prasidė ir turistinis sezonas. Abu regionai, valdomi opozicinės Liaudies partijos, tvirtina, kad Ispanijos socialistų premjeras Jose Luisas Rodriguezas Zapatero atmetė jų prašymus dėl politinių priežasčių.
Vandens reikia ryžiams
Vyriausybei galvos skausmo prideda ir tai, kad protestuoja Ebro deltos ūkininkai, kuriuos vandens pumpavimas Barselonai tiesiogiai paliečia. Daugelis sako negalintys nutraukti laistymo auginimo sezonui įsibėgėjant. Ebro deltoje auginami ryžiai, svarbiausias Ispanijos Viduržemio jūros pakrantės virtuvės ir tokių patiekalų kaip paella ingredientas. „Nenorime pasirodyti šykštūs, tačiau ryžiai deltoje gyvybiškai svarbūs. Vyriausybė turėjo metų metus, kad veiktų, bet ji pradėjo veikti pavėluotai ir blogai”, – sako Rosa Pruna, įtakingos Katalonijos ūkininkų sąjungos ASAJA vadovė.
Tvarkomasi neūkiškai
Socialistų vyriausybė vykdo prieštaringą vandens gėlinimo programą ir tikina, kad tai išspręs nuolatinę vandens stygiaus Ispanijoje problemą. Pastatytos jau 6 vandens gėlinimo įmonės, dar turi būti pastatyta 18. Viena turėtų pradėti veikti prie Barselonos kitų metų gegužę. Ekspertai sako, kad dėl Barselonos problemos kalti ne tik reti krituliai. Jų tvirtinimu, pasenusi pralaidi vamzdynų sistema praranda milijonus litrų vandens per dieną visoje Ispanijoje. Vos už kelių metrų nuo 130 mln. eurų kainavusios įmonės, kuriai priklauso Barselonos komunalinis ūkis, būstinės vamzdžiai, kaip buvo pranešta, netenka 800 tūkst. litrų per dieną. Pasak specialistų, Ispanija švaisto vandenį ir stokoja ūkiškumo. Juk šioje šalyje lietaus iškrenta bene mažiausiai visoje Vakarų Europoje, o vandens suvartojimas vienam žmogui yra vienas didžiausių: vidutiniškai vienas Madrido gyventojas suvartoja 140 litrų per dieną. Nepaisant baimės, kad šią vasarą vanduo iš čiaupų Barselonoje nustos tekėjęs, ne visi pritaria gelbėjimo planui. Vieno Barselonos restorano savininkas sako: „Niekas Barselonoje negeria vandens iš čiaupo, nes jo labai blogas skonis. Mes visuomet patiekiame vandenį iš butelių, ir visi perka tokį vandenį savo namų reikmėms”.
Iš kur ir kam keliauja vanduo
Hidrologai mano, kad pasaulyje daugėjant gyventojų vandens poreikis didės. Kai kurie spėja, jog 2025 metais vandens stokojančiose šalyse gyvens 3,5 mlrd. žmonių palyginti su 500 mln. 2002-aisias.
* Turkija eksportuoja vandenį į Izraelį ir planuoja tiekti daugiau Sirijai, Jordanijai ir Graikijai.
* Prancūzija siunčia tanklaivius su milijonais galonų vandens į Alžyrą.
* Rusija, Naujoji Zelandija, Norvegija ir Škotija svarsto galimybę eksportuoti vandenį.
* Malaizija tiekia didžiąją dalį Singapūrui reikalingo vandens.
* Karibų jūros salos tanklaiviais atsigabena trūkstamą vandenį.