Egzaminų naujovė – atlygis pedagogams

Pragarišku krūviu per egzaminų sesiją ne vieną dešimtmetį dirbusiems pedagogams šiemet pirmąsyk nuspręsta atlyginti už darbą.

Abiturientams, jų tėvams ir mokytojams artinasi neramios, įtampos kupinos dienos. Gegužės 16-ąją – paskutinis skambutis, gegužės 19-ąją – šių metų brandos egzaminų sesijos pradžia. Pagrindinė sesija truks iki birželio 13-osios. Tie, kurie neįstengs išlaikyti egzaminų, galės juos perlaikyti iki liepos 11 dienos. Kad gautų brandos atestatą, Lietuvos abiturientai turi teigiamais pažymiais baigti vidurinę mokyklą, išlaikyti privalomąjį lietuvių kalbos bei du pasirenkamųjų dalykų egzaminus. Sudaryta galimybė norimus egzaminus pasirinkti iš 16 dėstytų dalykų.

Lengviau, bet sunkiau

Laikyti brandos egzaminus šiemet yra nutarę kiek daugiau nei 48 tūkst. žmonių, iš jų per 46 tūkst. – šių metų abiturientai. Visų jų laukia vienintelė, bet reikšminga naujovė: iki tol lietuvių kalbos egzaminas buvo laikomas skirtingomis dienomis ir už jį rašomi du pažymiai, o šiemečiai kandidatai egzaminą laikys vieną dieną ir gaus vieną pažymį. Tai bus dviejų dalių egzaminas, truksiantis 7 valandas 15 minučių. Per pirmąją jo dalį bus rašomas arba interpretuojamas tekstas, per antrąją – pildomas testas. Šis egzaminas vyks gegužės 21-ąją. Specialistai mano, kad vieną dieną laikyti lietuvių kalbos egzaminą yra lyg ir palengvinimas, bet drauge tai reikalauja ir didesnio susikaupimo bei įtampos. O pirmasis brandos egzaminų sesijos, kuri prasidės gegužės 19 dieną, egzaminas bus gimtosios rusų, lenkų, baltarusių ar vokiečių kalbos. Paprastai jį laiko Lietuvoje gyvenančių nacionalinių mažumų atstovai.

Populiarumas skiriasi

Nacionalinio egzaminų centro duomenimis, valstybinį lietuvių kalbos egzaminą numatę laikyti 20 677 kandidatai, mokyklinį – 22 007. Po privalomojo lietuvių kalbos egzamino populiariausi valstybiniai egzaminai yra užsienio kalbos, istorijos ir matematikos. Mokyklinių egzaminų populiarumas šiek tiek kitoks. Po lietuvių kalbos noriau renkamasi matematikos, istorijos ir užsienio kalbos egzaminus. Šiemet sudaryta galimybė muzikologijos, geografijos, muzikos ir dailės egzaminus laikyti tik mokykliniu lygmeniu.

Iš tų dalykų, pagal kuriuos pageidauja būti egzaminuojami, kandidatai turi gauti įskaitas. Jeigu kandidatas nuo egzaminų atleidžiamas (paprastai atleidimas išduodamas dėl ligų, kurių eigai egzaminai gali turėti neigiamos įtakos), jis, norėdamas gauti brandos atestatą, privalo būti surinkęs visas įskaitas. Egzaminų neleidžiama laikyti kandidatams, turintiems bent vieną neigiamą metinį įvertinimą iš tų dalykų, kurių mokėsi.

Gaus pinigų

Šalies pedagogai ne kartą minėjo, kad brandos egzaminų sesija dėl milžiniško darbo krūvio ir didžiulės atsakomybės jiems yra dar didesnis išbandymas nei egzaminus laikantiems abiturientams. Džiugu tai, jog už didžiulį darbą egzaminų sesijos laikotarpiu šiemet mokytojams numatyta atlyginti. Kaip LŽ teigė Nacionalinio egzaminų centro direktoriaus pavaduotoja Teresė Blaževičienė, šiemet valstybinių egzaminų vykdytojams sumokėti už darbą skirta 2,8 mln. litų, o mokyklinių egzaminų vykdytojams – 3,7 mln. litų. T.Blaževičienė pabrėžė, kad daugiau gaus didesnių mokyklų, išleidžiančių gausesnes abiturientų laidas, pedagogai, nes jie atitinkamai turės daugiau darbo egzaminuodami, taisydami darbus. Beje, mokytojams bus atlyginama tik už darbą per egzaminų sesiją. Įskaitų laikymas vertinamas kaip mokymo proceso dalis, tad už tai papildomo atlygio nenumatyta.

Streikai įtakos neturės?

Paklausta, ar įtampa, kilusi dėl mokytojų streikų, organizuotų per mokslo metus, arba dėl gąsdinimų tokiais streikais, gali turėti neigiamos įtakos egzaminų rezultatams, T.Blaževičienė atsakė, kad Nacionalinis egzaminų centras nėra gavęs jokių nusiskundimų dėl rengtų ar planuotų rengti pedagogų streikų. Taigi tikėtina, jog mokytojų streikai neigiamai nepaveiks brandos egzaminų rezultatų.