Belgų policininkai į „Europos gerumo Dakarą” įtraukė Lietuvą ir parodė pavyzdį, kaip reikėtų ieškoti paramos
Neeilinę akciją sumanę du Belgijos policininkai Senąjį žemyną moko skleisti gerumą ir padėti likimo nuskriaustiems žmonėms. Per 22 žemyno šalis nusidriekęs jų „Europos gerumo Dakaras” neaplenkė ir Kauno. Vietoje paramos jie propagavo būdą, kuriuo galima teikti labdarą. „Kiekvienas gyvenime turime padaryti kažką gera”, – sakė Džonis Vanruseltas, kartu su kolega Kyrilu Lefevru užsimoję įveikti 10 tūkst. kilometrų.
Paprašė pagelbėti
Buvęs Genko policijos komisaras Dž.Vanruseltas ir inspektorius K.Lefevras į kelionę po Europą išsirengė dar rugpjūčio 10-ąją. Išvyką pradėję Belgijoje jie iki rugsėjo 14 d. savo gyvenamuoju automobiliu tikisi sėkmingai įveikti 10 tūkst. kilometrų atstumą, kuris nusidriekia per 22 Europos šalis.
Šiuo metu belgų maršrutas krypsta namo. Lietuvą jie pasiekė jau aplankę Rusiją, Estiją ir Latviją. „Europos gerumo Dakaru” atsargos policininkai siekia padėti protinę ir fizinę negalią turintiems žmonėms. Abu pensininkai yra aktyvūs Limburgo provincijos „Lions” labdaros klubo nariai. „Jie kreipėsi į Tarptautinės policijos asociacijos (TPA) Lietuvos skyrių, kad šis padėtų užmegzti ryšius ir paglobotų juos kelionėje po Lietuvą”, – sakė Kauno M.K.Čiurlionio vardu pavadinto „Lions” klubo įkūrėjas Alvydas Laiškonis.
Padėti atvykėliams Lietuvos policijos paprašė ir Belgijos Karalystės ambasadorė Lietuvoje Mari Luiza Vanherk.
Atlydėjo policijos ekipažas
Užvakar pavakarę atvykstant į Vilijampolės vaikų ir jaunimo pensionatą belgų laukė šios įstaigos direktorius Juozas Laurynas bei Kauno apskrities specialiosios internatinės mokyklos direktoriaus pavaduotojas Bronius Anužis. Jie neslėpė, jog tikisi įstaigai gauti paramos.
Pro pensionato vartus pasirodžius svečių gyvenamajam automobiliui, paskui jį nuskubėjo apie 30 globos įstaigos pacientų. Jie vis klausinėjo, ką belgai jiems atvežė. Jaunimas stengėsi prisiliesti prie mašinos, iš tolo sveikinosi, o automobiliui sustojus, laikėsi tolėliau nuo svečių, vis pasisveikindami: „Laba diena”.
Į pensionatą svečių automobilį atlydėjo Kauno policijos ekipažas. Belgus jis pasitiko dar prie „Bajorkiemio”. Svečiai atsargumo ėmėsi po to, kai juos pasiekė žinia, kad rugpjūčio 9-ąją nuo ilgapirščių nukentėjo labdarą į Kauną atvežę italai. Jų 13 metų senumo „Mercedes Benz 250” automobilį vagys nuvarė iš E.Ožeškienės gatvės. Pavogtą automobilį policija iš karto surado.
Sauskelnių poreikis
Pasak J.Lauryno, šaliai tapus Europos Sąjungos nare, labdara pasidarė itin skaudi tema. „Nuo 1991 m. apie dešimtmetį nemažai labdaros gaudavome iš Švedijos, Vokietijos, kitų valstybių, – sakė J.Laurynas. – Bet po Lietuvos narystės ES paramos sulaukiama vis mažiau”. Lietuvos verslininkai nenoriai remia įstaigą. „Gal jie nepasiekė tokio lygio, kad galėtų padėti likimo nuskriaustiems žmonėms, – mano J.Laurynas. – Antra vertus, įstatymai nepalankūs paramai teikti”.
Per metus įstaiga iš valstybės biudžeto gauna apie 4 mln. Lt, bet šių lėšų neužtenka. Trūksta paprasčiausių dalykų, pradedant žaislais ir baigiant sauskelnėmis. Pensionato vadovo teigimu, 70 pacientų kasdien reikia apie 200 sauskelnių, o per mėnesį – apie 6000. „Gauname tik trečdalį reikalingų sauskelnių, todėl dažniausiai tenka naudoti seną ir laiko patikrintą priemonę – vystyklus”, – sakė J.Laurynas.
Pensionate yra iš viso 248 gyventojai, kuriais rūpinasi 235 darbuotojai. Didžiausią dalį sudaro pacientai su vidutine ir sunkios formos protine negalia. Vienam pacientui išlaikyti valstybė skiria apie 1700 Lt per mėnesį.
Gyvenimas pensija nesibaigia
Dž.Vanruselto ir K.Lefevro sumanytas „Europos gerumo Dakaras” neturi tikslo vežioti labdarą. Jie išdalijo aplankus, kuriuose akcentuojami Belgijos Limburgo provincijoje esantys keturi globos namai, kuriuose prižiūrimi 491 protinę ir fizinę negalią turintys pacientai. Šie keturi centrai sujungti į vieną „Ter Heide” priežiūros kompleksą. „Jam padeda karališkosios Belgijos policijos pajėgos, Genko automobilių „Ford” gamykla, įvairių prekių platintojai”, – apie kiekvieną rėmėją pasakojo Dž.Vanruseltas.
Policininkai teigė jaučią pareigą paskelbti žinią apie gerumą ir ragina kitus daryti gera. Paklaustas, kodėl asmeniškai jam svarbu dalyvauti „Europos gerumo Dakare”, Dž.Vanruseltas trumpai atsakė: „Gyvenime tiesiog privaloma kažką gera nuveikti”.
Jis pats iš globos namų auklėtinio Nerijaus Gotauto už 50 eurų nupirko paveikslą bei pasiūlė vaikinui surengti parodą Belgijoje.
Paramą panaudoja savireklamai
Skirtingai nuo įvairių Lietuvos globos namų, Belgijoje esantiesiems itin padeda privatus verslas. „Ter Heide” remia net Genko futbolo klubas”, – pridūrė Dž.Vanruseltas. Jis pademonstravo spalvotą nuotrauką, kurioje neįgalieji, sėdintys vežimėliuose, stebi futbolo rungtynes. Lietuvoje taip pat sudaromos sąlygos neįgaliesiems nemokamai stebėti rungtynes, bet tai, kaip ir kitos neįgaliesiems suteikiamos paslaugos, savireklamai bei naujų rėmėjų paieškai kažkodėl neišnaudojama.
Keliaudavo dviračiais
„Gerumo Dakaru” belgai teigė siekią užmegzti ryšius su įvairių šalių globos įstaigomis, bet sudėtinga pasakyti, ar glaudus bendradarbiavimas įmanomas, nes policininkai beveik visą laiką kalbėjo apie gerus darbus „Ter Heidei”. „Mūsų misiją palaiko Genko miesto meras Džefas Gabrielsas, „Man” sunkvežimių atstovė „Essers”, – vardijo rėmėjus Dž.Vanruseltas.
„Galbūt pavyks nusiųsti mūsų darbuotoją į stažuotę. Apsikeisti patirtimi visada naudinga”, – susitikimą reziumavo Vilijampolės vaikų ir jaunimo pensionato direktorius J.Laurynas.
Su gerumo misija abu policininkai iki šiol važiuodavo tik dviračiais. 1994 m. jie per 14 dienų iki Ispanijos įveikė 2275 km, 1996 m. į Norvegiją nukeliavo per 20 dienų ir sukorė 3429 km, o paskutinis jų gerumo maršrutas driekėsi JAV – nuo Detroito iki Naujojo Orleano per 18 dienų nuvažiuota 3375 km. Visa tai puikiai išreklamuota ir, galima manyti, duoda savo rezultatus.
Gediminas Stanišauskas