Nedarbo lygis Lietuvoje pastarąjį mėnesį rekordiškai nukrito iki 4,5 procento. Laikraščiai pilni skelbimų, siūlančių darbo. Neturite atitinkamos kvalifikacijos? Ją galima įgyti praktikoje. Tai siūlo darbdaviai. Tereikia panorėti dirbti. Duonai ir druskai atlyginimo tikrai pakaks, o gal ir dešros gabalėliui liks.
Vienas kaunietis ieško sklypo namo statybai prie Neries, kad vasarą galėtų jachta plaukti į darbą Senamiestyje. Išties juk galima ir toliau, Nemunu. Tokia kelionė rytą nuteiktų žvaliai, vakare nuimtų nuovargį. Visa bėda, kad panerys jau iki Lapių gyvenvietės išparduotas, nepaisant kelių dešimčių tūkstančių litų kainos už arą.
Argi visa tai neįrodo, kad gyvename gerai? Nesutinkate su šiuo teiginiu? Gero gyvenimo įrodymo faktų galime rasti ir daugiau. Štai rugpjūčio pradžioje Kauno valdžia buvo pasiryžusi atlikti unikalų darbą – suskaičiuoti, kiek mieste yra elgetų, ir padėti jiems išbristi iš skurdo. Paaiškėjo, kad tokių varguolių – tik septyniolika. Net šeši iš jų visiškai nesusidomėjo valstybės siūloma parama. Jiems jos nereikia, kaip ir darbo. Sėdėdami gatvėje jie uždirba daugiau.
Visi socialiai remtini mūsų šalies piliečiai gauna valstybės paramą – invalidumo, senatvės arba šalpos pensiją. Ar jos užtenka oriai senatvei – kita kalba. Elgetaujantiesiems šis jausmas yra svetimas, juolab kai uždarbis atkišus kepurę daug didesnis už dešimtmečių darbu pelnytą pensiją.
Kad ir kaip kurstytume patriotizmo ir meilės tėvynei jausmus, vis dar tebeplūsta tėvynainiai į Didžiąją Britaniją, Airiją, Jungtines Amerikos Valstijas. Kauniečiai, abu mokslininkai, prieš kelerius metus išleidę užjūrin savo vienturtę dukrą padirbėti per studentiškas atostogas ir jai tą rudenį negrįžus lieję ilgesio ašaras, šiandien negali atsidžiaugti dukters sėkme. Nesvarbu, kad ji dar nelegalė ir todėl negali grįžti į gimtąją šalį net trumpoms atostogoms. Užtai ji per ketverius metus užsidirbo tiek pinigų, kad nusipirko gerą namą, jį prabangiai įsirengė, gyvena sočiai ir laimingai. Finansavo tėvų kelionę pirmyn ir atgal iš Lietuvos į Ameriką ir turistinę kelionę po visas Valstijas. Jose esančia tvarka negali atsižavėti Lietuvos mokslininkai. Jie sako, kad reikia kardinaliai keisti tvarką visose mūsų šalies gyvenimo srityse.
Tačiau ar beliks kam keisti, jei jaunimas ir vyresni darbingo amžiaus žmonės tebeemigruoja į užsienį? Mažuose šalies miesteliuose liko tik pensininkai ir jų anūkai. Lietuvoje jau trūksta ne tik mūrininkų, tinkuotojų ar santechnikų, bet ima trūkti ir mokytojų, gydytojų. Į Kauno medicinos universiteto Medicinos fakultetą šiemet teko skelbti papildomą studentų priėmimą, o prieš dešimtmetį ši aukštoji mokykla turėjo atlaikyti didžiausius geriausių abiturientų konkursus.
Vos gavę diplomus dėl normalaus atlyginimo tėvynės išsižada medikai, informatikai, programuotojai, parengti už valstybės lėšas. Gali būti, kad ir studentų pritrūksime, nes seneliams palikti užsienyje uždarbiaujančiųjų vaikai studijuoti taip pat išvažiuos į užsienio universitetus, juolab kad ne tik atlyginimai svetur didesni, bet ir mokestis už studijas jau darosi pigesnis.
Lietuvos verslininkai, kuriems biznis sekasi ir Lietuvoje gyventi gera, kurie į darbą nori plaukioti jachtomis arba skraidyti lėktuvais, jau suvokia galimą darbo jėgos krizę. Kažin ar į Lietuvą atvažiuojantys kinai ir kitų Rytų šalių piliečiai dirbs taip, kaip dirba lietuviai. Apsukrūs verslininkai paskaičiavo, kad šventinė dovanėlė, vakarienė restorane ar kelialapis į Turkiją yra pigiau nei padidintas mėnesinis atlyginimas, tačiau veikia nė kiek ne prasčiau. Tai yra moralinis masalas išsaugoti gerą darbuotoją. O jei dar nupirks kelialapį ne tik jam, bet ir žmonai – auksarankis darbuotojas mažiausiai metams garantuotas.
Užsieniečiai pastebi, kad Lietuvai nereikia savo vaikų. Panorėjusiųjų sugrįžti laukia ne kieno kito, o būtent mūsų valstybės reketas: jie turėtų sumokėti mokesčius už tai, kad dirbo ir juos mokėjo užsienyje. Vietoj to, kad ten sąžiningai uždirbtus pinigus parsivežtų į tėvynę ir investuotų į jos ūkio vystymą, šiandieniniai išeiviai priversti savo protu ir jėga kurti gerovę svetur. Kiek tai tęsis?
Marijana Jasaitienė