Nesiliauja kova dėl vaikų vasaros stovyklos, veikusios prie Palangos oro uosto. Žemės sklypas su nameliais labdaros fondui „Vienybė” pagal sutartį buvo perduotas naudotis iki 2011 metų, tačiau oro uosto direkcija vienašališkai ją nutraukė. Kol vyksta teismų maratonas, fondo darbuotojai neįleidžiami į buvusią stovyklos teritoriją, nors formaliai sutartis tebegalioja.
Labdaros fondas „Vienybė” dar 1996-aisiais paprašė leidimo naudotis neveikiančia vaikų ir jaunimo vasaros stovykla, esančia Palangos oro uosto teritorijoje. Tuomet oro uosto direkcija patenkino fondo prašymą. Vyriausybės nutarimu „Vienybei” buvo leista neatlygintinai naudotis pušyne esančiu sklypu ir jame stovinčiais vasarnamiais. Fondas investavo lėšų, sutvarkė pastatus, nupirko inventorių, tad kiekvieną vasarą čia veikė vaikų ir jaunimo stovykla „Lietuvos atgaja”.
Tačiau gražiai prasidėjusi draugystė 2006-aisiais nutrūko – oro uostui žūtbūt prireikė šio žemės sklypo. Direkcija trumpu ir kategorišku raštu pranešė „Vienybei” nutraukianti panaudos sutartį. Apstulbę fondo darbuotojai kreipėsi į teismą, bet oro uosto vadovybės tai nesustabdė. Teritorija, įskaitant ir stovyklai perduotą sklypą, buvo aptverta, į ją nebegalėjo patekti net fondo administratorė. „Tvarkdariai” pakeitė vasarnamių spynas, nors juose buvo „Vienybės” įsigytas inventorius.
Oro uosto direktorius Leonas Kvietkauskas iki šiol nusiteikęs kategoriškai. „Padarėme tai, ką turėjome padaryti. Oro uosto teritorijoje vaikams nesaugu. Manau, sutarties nutraukimas buvo teisingas žingsnis. Toliau tegul viską sprendžia teismai”, – sakė jis LŽ.
Pretekstas – auditas
Panaudos sutartyje numatyti keli atvejai, kai ją galima nutraukti. Vienas jų – šalių susitarimas. Tačiau „Vienybės” direktorė Aušra Lasauskaitė LŽ tikino, kad jokių derybų nebuvo, sutarties sąlygų fondas taip pat nepažeidė. Be numatytų atvejų, oro uosto administracija dėl sutarties nutraukimo galėjo bendra tvarka kreiptis į teismą, bet to nepadarė.
Pretekstu nutraukti sutartį tapo auditas, kurį 2006 metų lapkritį atliko Civilinės aviacijos administracija (CAA). Ji tikrino, kaip atsakingi darbuotojai kontroliuoja asmenis, patenkančius į oro uosto teritoriją. Buvo nustatyta, kad be leidimų į teritoriją patenka stovyklos „Lietuvos atgaja” darbuotojai ir poilsiaujantys vaikai. „Stovyklos veikla pažeidžia (…) Nacionalinės civilinės aviacijos saugumo programos 24, 48 ir 55 punktus”, – rašoma fondo direktorei atsiųstame rašte. CAA pareikalavo skubiai nutraukti panaudos sutartį, tad oro uostas tai ir padarė. A.Lasauskaitė LŽ teigė, kad jai nebuvo paaiškinta, kas numatyta minėtuose punktuose, nes programa esanti riboto naudojimo dokumentas.
Ministrai žadėjo padėti
„Vienybė” mėgino derėtis. Buvo inicijuoti susitikimai Vyriausybėje, kalbėtasi su susisiekimo ir vidaus reikalų ministrais. Apie kilusią problemą informuota vaiko teisių apsaugos kontrolierė Rimantė Šalaševičiūtė. Ji tikino, kad per visus pokalbius netrūko geranoriškumo.
„Tai stacionari stovykla pajūryje. Tokių likę nedaug, didžioji dalis jau privatizuota ir nebeveikia. Kalbėjome apie galimybę užtikrinti vaikų poilsį pajūryje, ieškojome susitarimo variantų”, – LŽ pasakojo R.Šalaševičiūtė. Tada „Vienybei” žadėta, kad kol Lietuva įsilies į Šengeno erdvę, stovykla nebus judinama. O ir vėliau, pasak kontrolierės, panaudos sutartį buvo galima nutraukti tik atsiradus labai svarbiai priežasčiai. Pavyzdžiui, dėl oro uosto plėtros, tačiau ji kol kas nenumatyta. Plečiant oro uostą vaikų stovyklos sklype tektų iškirsti pušyną, nugriauti pastatus. Tai nemažai kainuotų. Pasak R.Šalaševičiūtės, visos institucijos buvo linkusios spręsti problemą neskriaudžiant vaikų. Siūlyta net alternatyva – vaikų poilsį organizuoti kitoje pajūryje esančioje stovykloje „Raganė”. Į kompromisus esą nenorėjo leistis tik oro uosto administracija.
Ištaisė „klaidą”
Paskutinį kartą vaikai stovykloje poilsiavo 2006-ųjų vasarą. Tų pačių metų pabaigoje oro uosto administracija griebėsi radikalių priemonių. Visa oro uosto teritorija, įskaitant ir stovyklos sklypą, buvo aptverta. Apsaugininkai griežtai kontroliavo kiekvieną įeinantį asmenį. A.Lasauskaitė dar mėgino kalbėtis su oro uosto direktoriumi. „Sakiau, jog sudarysime vaikų ir darbuotojų sąrašus, o kad galėtume stovyklauti, tegul jiems išduoda leidimus”, – pasakojo fondo direktorė. Tačiau ji sulaukė neigiamo atsakymo. „Yra aviacijos saugumo reikalavimai. Tai ne mano žemė, o valstybės. Turiu laikytis reikalavimų. Daug nenorėčiau aiškinti, bet viską padarėme tinkamai”, – LŽ tvirtino L.Kvietkauskas. Jis sutiko, kad iki 2006 metų taisyklės buvo pažeidžiamos leidžiant vaikams stovyklauti. Dabar klaida esą ištaisyta.
Vyriausybėje, kuri leido pagal panaudos sutartį skirti sklypą stovyklai „Lietuvos atgaja”, niekas LŽ negalėjo paaiškinti, kodėl leidimas išduotas pažeidžiant saugumo reikalavimus.
Susisiekimo ministerijos Civilinės aviacijos departamento direktorius Vidmantas Kairys taip pat buvo lakoniškas. „Yra toks saugumo reglamentas. Jei neklystu, jis priimtas 2004 ar 2005 metais. Todėl, matyt, ir buvo nutraukta sutartis. Smulkmenų nežinau. Nuo to laiko praėjo jau keleri metai”, – sakė jis.
Išsikraustyti nenori
Kai vaikai neteko galimybės stovyklauti, staiga pasikeitė ir ministrų nuomonė. Tai įvyko jau pernai. R.Šalaševičiūtė tikino, kad jos vadovaujama įstaiga nuolat susirašinėjo su ministerijomis. Iš jų raštų matyti, jog ankstesni pažadai nebus ištesėti.
„Negaliu tvirtai teigti, tačiau man atrodo, kad nuomonė pasikeitė, kai fondas prabilo apie investuotas lėšas. Buvo paprašyta grąžinti stovyklai sutvarkyti išleistus pinigus. O to daryti niekas nenori”, – kalbėjo kontrolierė.
Fondui teisme atstovaujantis advokatas Edmundas Rusinas LŽ užsiminė, kad reikalaujama suma tik didės. „Nešildomuose nameliuose „Vienybės” įsigyti baldai drėgsta, patalynė, rankšluosčiai pelija ir pūva. Nejaugi jie nesupranta, kad už visa tai vis tiek reikės atlyginti”, – stebėjosi teisininkas.
Oro uosto direktorių L.Kvietkauską tokie advokato teiginiai papiktino. „Ne kartą raginome pasiimti turtą, bet jie nenori”, – tvirtino jis. „Vienybės” direktorė situaciją vertino kitaip. „Tai būtų galutinis mūsų iškraustymas. To jie ir siekia. Bet juk sutartis tebegalioja”, – sakė A.Lasauskaitė.
Teismas: nutraukta neteisėtai
Neiškentęs „Vienybės” fondas galiausiai kreipėsi į teismą. Palangos miesto apylinkės teisme pernai rugpjūčio 13 dieną išnagrinėtas ieškinys Palangos oro uostui buvo patenkintas iš dalies. Pažymėta, kad nutraukti sutartį vienos šalies iniciatyva įmanoma tik pateikiant ieškinį teismui, tačiau to nepadaryta. Svarbu ir tai, jog sutartis buvo sudaryta Vyriausybės nutarimu. Tik nutarimu ji gali būti ir nutraukta, Palangos oro uostas tokios teisės neturi. „Atsakovo pateiktas CAA aktas, kaip panaudos sutarties nutraukimo pagrindas, negali būti laikomas teisėtu panaudos sutarties nutraukimo pagrindu, nes toks aktas (…) nenumatytas sutartyje ir įstatymuose”, – rašoma teismo sprendime.
Tačiau teismas nenumatė, kad investuotos lėšos turi būti grąžintos. Palangos miesto apylinkės teismo sprendimas kol kas neįsiteisėjęs. Oro uosto administracija jį apskundė, tad byla grąžinta nagrinėti į pirmos instancijos teismą, bet tik dėl procedūrinių pažeidimų.
Susidarė kuriozinė situacija: formaliai sutartis tebegalioja, tačiau realiai neveikia, nes nei darbuotojai, nei vaikai į teritoriją neįleidžiami. Matyt, oro uosto vadovybė mano, kad CAA aktas viršesnis už Vyriausybės nutarimą. Pačiai Vyriausybei, regis, tai mažiausiai rūpi.
Abi šalys įsitikinusios, jog yra teisios, tad lieka laukti teismų sprendimų. Tačiau tai dar nereiškia, kad jie bus vykdomi. Vargu ar fondas sugebės atsilaikyti prieš valdžios institucijas. Juolab jog šiuo metu jis prarado ir vaiko teisių apsaugos kontrolierės paramą. Pagal įstatymą R.Šalaševičiūtė neturi teisės daryti įtakos teismų sprendimams, todėl viską stebi iš šalies.