Prasidėjus 2008-iesiems mažesniais mokesčiais džiaugiasi ir dirbantys gyventojai, ir verslininkai. Tačiau visus gąsdina didėjančios degalų ir alkoholio kainos. Anot ekspertų, tai turėjo įvykti ir yra normalios ekonomikos reiškinys.
Gyventojų pajamų mokestis sausio 1 dieną nuo 27 proc. sumažėjo iki 24 proc., o šalies privačių bendrovių savininkams visiškai nukrito buvusio 3 proc. nuo pelno dydžio socialinio mokesčio našta.
Be to, pakilo minimalus atlyginimas – dabar jis siekia 800 litų.
Tuo tarpu alaus akcizas nuo šių metų didinamas 10 proc., o kito alkoholio – 20 proc. Tad butelis alaus brangsta 2 centais, sidro – 4 centais, vyno net iki 20 centų, o degtinės – 1,5 lito.
Kuro akcizas didėja vidutiniškai 12 proc., todėl už litrą populiariausio 95 markės benzino reikės mokėti apie 14 centų brangiau, o dyzelino – maždaug 11 centų.
Gamtinės dujos buitiniams vartotojams šiemet brangs 70-76 proc.
Sumažėjus mokesčiams ir pakilus minimaliam atlyginimui neabejotinai padidės gyventojų ir verslininkų pajamos. Tačiau brangstant degalams ir alkoholiui, žmonės svarsto, kad ne itin pajus padidėjusias pajamas.
Pernai minimalų atlyginimą uždirbantis asmuo, atskaičiavus mokesčius, į rankas gaudavo 511 litų, šiemet, skaičiuojant didesnį atlygį ir taikant mažesnius mokesčius, žmogus gaus beveik šimtu litų daugiau – 608 litų.
Privačioms bendrovėms panaikinus buvusį 3 proc. nuo pelno socialinį mokestį, Finansų ministerijos skaičiavimais, dėl to biudžetas neteks 400 mln. litų pajamų. Vadinasi, verslininkams liks daugiau lėšų, kurias jie galės investuoti į verslo plėtrą arba kels darbuotojams atlyginimus.
Skatinamas verslo aktyvumas
Kaip LŽ sakė banko „Dnb Nord” ekonomikos analitikas profesorius Rimantas Rudzkis, jau prieš porą metų mūsų šalies ekonomikos politika buvo kreipiama ta linkme, kad reikia mokestinėmis priemonėmis skatinti verslo aktyvumą ir investicijas. „Jau tada buvo numatytas ir viešai paskelbtas gyventojų pajamų mokesčio planas. Todėl jau šių metų pradžioje gyventojų mokesčio tarifas mažėja ir tampa panašus į aplinkinių šalių, nes Lietuvoje buvo šiek tiek aukštesni mokesčių tarifai negu Latvijoje ir Estijoje. Tokiu būdu mes tampame labiau konkurencingi ir skatinantys verslo plėtrą, palyginus su kaimyninėmis šalimis”, – sakė R.Rudzkis.
Mūsų šalies analitikai, anot pašnekovo, jau laukia tam tikro numatomo mūsų šalies ekonomikos plėtros sulėtėjimo, todėl tokiu atveju yra natūralu finansinėmis fiskalinės politikos priemonėmis skatinti verslo aktyvumą. „Biudžeto pajamos iš dalies bus kompensuojamos ne tik dėl to, kad verslas suaktyvės, bet ir įvedant kitus mokesčius. Tai Lietuvai rekomendavo ir užsienio ekspertai: siekiant pritraukti ir suaktyvinti investicijas mūsų šalyje, reikia mažinti tiesioginius mokesčius, bet didinti netiesioginius. Tokiu būdu yra išlaikomas stabilumas, o kartu sudaroma ir geresnė aplinka verslui plėtotis”, – teigė ekonomikos ekspertas R.Rudzkis.
Iš biudžeto atimama
Apie panaikintą privačioms bendrovėms socialinį mokestį ir dėl to valstybės prarandamas nemažas pajamas ekspertas pažymi, kad pajamų valstybė per pastaruosius porą metų surinkdavo daugiau nei planuodavo, tačiau ženklios šalies reformos iš vietos beveik nepajudėjo. Todėl, anot R.Rudzkio, yra kur kas vertingiau iš verslininkų nerinkti socialinio mokesčio, o tuos pinigus palikti šiuo metu aktyviam verslui, kuris finansinius išteklius moka panaudoti kur kas racionaliau.
„Žinoma, reikia rengti planus, kaip organizacine prasme sustiprinti viešąjį sektorių ir kai bus aišku, kad tam reikia ženklių finansinių išteklių, bus galima skelbti apie naują mokesčių politikos posūkį: orientuotis į ilgalaikius tikslus, sustiprinti viešąjį sektorių, t.y. eiti keliu, kuriuo eina skandinavai”, – sakė R.Rudzkis. Kaip greitai tai įvyks, anot pašnekovo, priklausys nuo to, kokia sėkminga bus mūsų valdžios vykdoma ne tik ekonominė, bet ir vidaus bei užsienio politika.
Jau pirmosiomis naujų mokesčių įvedimo dienomis šalyje nuvilnijo nuomonė, kad artėjant rinkimams politikai jau pradeda pataikauti rinkėjams. Tačiau, anot R.Rudzkio, šie finansiniai pokyčiai jau buvo numatyti daugiau nei prieš metus ir politikai juos privalėjo įgyvendinti.
Anot pašnekovo, pataikavimas rinkėjams yra labiau susijęs su nuolatinėmis šnekomis apie progresyvinius mokesčius, kuriems mūsų šalis dar nepribrendo. „Negalima blaškytis, reikia žiūrėti, kokie šiuo metu yra mūsų šalies prioritetai. Kadangi ekonomikos laukia nelabai lengvi laikai, tai aš manyčiau, kad šiuo metu svarbesnis prioritetas yra svarbių verslo investicijų pritraukimas ir skatinimas”, – teigė R.Rudzkis.