Kauno oro uosto generalinio direktoriaus pareigas pradėjo eiti 34-erių vilnietis Arijandas Šliupas. Jis pakeitė iš šio posto po pustrečių metų pasitraukusį Kęstutį Cucėną.
Logisto bei tarptautinio vadybos ir verslo administravimo išsilavinimą turinčiam A.Šliupui oro uosto keleivių skraidinimo sritis yra visiškai nauja. Iki šiol jis dirbo plėtros vadovu tarptautinėje kompanijoje, turi daugiau kaip dešimties metų patirtį logistikos ir transportavimo srityse.
Siūlys kompleksines paslaugas
„Kai dar studijavau Transporto inžinerijos fakultete Vilniaus Gedimino technikos universitete, įsidėmėjau kalbas apie unikalią, palankią Kauno geografinę padėtį. Gaila, kad iki šiol to, ką buvo galima gauti pasinaudojant šia padėtimi, taip ir nepasiimta. Taikant ES lėšas galima tapti labiau patraukliems, ypač infrastruktūra. Oro uostas turi orientuotis į du srautus – keleivius ir krovinius”, – LŽ dėstė A.Šliupas.
Pasak jo, Kauno oro uostas sieks tapti konkurencingesniu kitiems šalies oro uostams, esą ypač privalu didinti keleivių srautą, pritraukti kuo daugiau naujų aviakompanijų, plėtoti krovinių transportavimą.
„Matau didelį oro uosto potencialą bendradarbiauti su privačiu verslu, suformavus paslaugų paketą – kompleksinę paslaugą”, – įsitikinęs VĮ „Kauno aerouostas” generalinis direktorius.
Jis įžvelgia stiprią konkurenciją – naują terminalą pasistatė Vilniaus oro uostas, atsinaujino Palanga.
„Dabar ir mes statomės. Kiekvienas turės rasti savo nišą, specializaciją. Tikiuosi bendradarbiavimo bent iš dalies, susikalbėjimo tarp šalies oro uostų. Jeigu išvengsime bukos konkurencijos, kuri neturėtų prasmės nė vienam, viskas įmanoma”, – viliasi A.Šliupas.
Paklaustas, ar Kauno oro uostas ir toliau bandys privilioti naujas pigių skrydžių bendroves, naujasis laikinosios sostinės oro vartų direktorius atsakė, kad šiandien į tai atsakyti vienareikšmiškai sudėtinga.
„Tai turi būti labai pasverta. Ne veltui jos vadinamos pigių skrydžių – ne tik pigiai skraidina keleivius, bet pigiai ir pačios perka, o tas pigumas oro uostui atsiliepia. Teks suskaičiuoti ir pasverti oro uosto apkrovą ir iš to gaunamą finansinę naudą”, – sakė A.Šliupas.
Jis mano, kad oro uostas turi orientuotis į Rytų rinką, ypač krovinių vežimo. Pasak jo, aviacija – konservatyvus verslas.
„Man teko užmegzti ryšius su žinomais krovinių vežėjais – jie nerodo didelio suinteresuotumo, skrenda ten, kur yra didesnis krovinių srautas, o mes tokio srauto generuoti negalime, todėl turime bandyti pritraukti, o tam reikia susikalbėti ir bendradarbiauti su privačiu sektoriumi. Kad klientas duotų ką vežti, kartais turi jam ir prekybos partnerį surasti”, – patirtimi dalijosi tarptautinės transporto kompanijos skyriuje Londone dvejus metus dirbęs vyras.
Neįtiko ministerijai
Susisiekimo ministras Algirdas Butkevičius anksčiau buvo užsiminęs, jog nemato galimybės, kad Kauno oro uosto vadovo postą ateityje užimtų kas nors iš vietos specialistų. Spėjama, kad naujojo vadovo pirmtakas ministerijos nemalonę užsitraukė neskubėjęs pakeisti uosto teritorijos naudojimo paskirties iš nuomojamos į naudojamą patikėjimo teise. Tai būtų leidę oro uostui tapti teisėtu teritorijos šeimininku ir išvengti beveik 300 tūkst. kasmetinių mokesčių Kauno rajono savivaldybei.
Faktai
2007 metais Kauno oro uoste planuota aptarnauti apie 400 tūkst. keleivių.
Pernai spalio 17 dieną VĮ „Kauno aerouostas” įbetonavo kapsulę į statomo naujojo keleivių terminalo pamatus. Keleivių terminalas bus pastatytas ir pirmuosius keleivius priims jau 2008 metų pavasarį. Naujasis terminalas per metus galės priimti ir aptarnauti 800 tūkst. keleivių.