Pasaulio naftos kainos jau visiškai priartėjo prie 100 JAV dolerių už barelį lygio. Tačiau nafta, išgaunama Artimuosiuose Rytuose, turėtų kainuoti ne daugiau kaip 20 JAV dolerių už barelį, teigia vyriausiasis Tarptautinės energetikos agentūros (IEA) ekonomistas Fatihas Birolis (Fatih Birol).
Kaip praneša naujienų tinklalapis newsru.com., naftos kainos auga, nes auga pasaulinė kuro paklausa, mažėja naftos atsargos, padidėjo naftos gavybos kaina, vyrauja politinis nestabilumas Artimuosiuose Rytuose, smunka JAV dolerio kursas.
Pastebimą poveikį naftos kainoms turi ir bet kurie įvykiai, kurie sukelia grėsmę „juodojo aukso” tiekimui – rinka nervingai reaguoja į pranešimus apie uraganus Meksikos įlankoje, techninius nesklandumus naftos gavybos platformose Šiaurės jūroje arba apie avarijas stambiose naftos perdirbimo įmonėse.
Uraganų ar avarijų įtaka neretai sąmoningai sustiprinama biržos spekuliantų, kurie siekia kuo daugiau pasipelnyti iš augančių naftos kainų. Tačiau „spekuliacijos tik paaštrina situaciją, kuri susiklostė dėl naftos atsargų ribotumo ir politinės rizikos”, pareiškė ekspertas interviu vokiečių laikraščiui „Die Welt”.
Daugiausia iš naftos kainų augimo pasipelno stambios naftą išgaunančios šalys – Artimųjų Rytų valstybės, Venesuela ir Rusija. Beje, britų „Economist Intelligence Unit” ekspertai pastebi, kad ilgalaikis pernelyg aukštų naftos kainų išlaikymas nėra naudingas ir pačioms valstybėms – „juodojo aukso” eksportuotojoms, nes išliekant tokioms kainoms neišvengiamai sumažės naftos vartojimas pasaulyje.
Mažai tikėtina, kad naftos kainos kada nors sugrįš prie 20 JAV dolerių lygio, pareiškė laikraščiui „RBC daily” kompanijos „Lukoil” ekspertai. Taip yra todėl, kad stambių telkinių, kuriuose gavyba siektų 0,5-1 mln. barelių naftos per parą, nebeliko. Be to, išlaidos kiekvieno barelio gavybai išaugo mažiausiai 2-3 kartus per pastaruosius keletą metų, o JAV dolerio vertė pastebimai smuko.