Įsisenėjęs Palangos miesto „Baltijos” ir Vlado Jurgučio vidurinių mokyklų konfliktas su kurorto savivaldybės Švietimo skyriumi įgavo naujų spalvų.
Vakar Palangos miesto savivaldybės administracijos Švietimo skyrių pasiekė V. Jurgučio mokyklos mokytojų signalas, esą mokykloje renkami parašai, raginantys pritarti Švietimo skyriaus vedėjo Leono Šidlausko nušalinimui nuo užimamų pareigų.
Apie tai dienraštį informavo Švietimo skyriaus vyr. specialistė Nijolė Vargonienė. Anot švietimietės, jai paskambinusios pedagogės pranešė, neva mokyklos bendruomenės narių parašų rinkimą inicijavo mokyklos direktorė Laimutė Benetienė.
„Nepasitenkinimo priežastis – neseniai teisme Švietimo skyriaus laimėta byla, kurios ieškovai – minėtoji bei „Baltijos” vidurinė mokykla, ir įsitikinimas, neva mūsų skyrius žlugdo Palangos miesto švietimo sistemą”, – sakė N. Vargonienė.
Procesas užstrigo
Žinia, pernai birželį Palangos miesto savivaldybės taryba patvirtino mokyklų tinklo bendrąjį pertvarkos planą 2006-2012 metams, kuriame numatyta V. Jurgučio ir „Baltijos” mokyklas reorganizuoti į pagrindines. Pagal planą jose jau nuo šių metų rugsėjo turėjo būti nebekomplektuojamos 11 klasės. Tačiau mokyklų vadovai, nepritariantys numatytiems pokyčiams, miesto Tarybos sprendimą apskundė Lietuvos Vyriausiajam administraciniam teismui.
Prieš porą savaičių, lapkričio 8 d., teismas nusprendė, kad mokyklų tinklo pertvarkos planas Palangos miesto savivaldybėje yra teisėtas ir teisingas.
Pasak N. Vargonienės, lapkričio 16 d. Savivaldybėje buvo organizuotas posėdis, į kurį atvykę mokyklų direktoriai, miesto Tarybos nariai ir Savivaldybės administracijos vadovai buvo informuoti apie bylos baigtį.
„Apsidžiaugėme, kad pagaliau reikalai pajudės į priekį, kad miesto švietimo sistemos modernizavimui ir ugdymo kokybės gerinimui kliūčių nebeliko – juk mokyklų tinko pertvarkos planą buvome parengę pirmieji šalyje, dar 2001 metais, o dabar velkamės uodegoje. Ir staiga – toks akibrokštas”, – vakarykštį signalą apie parašų rinkimą komentavo Švietimo skyriaus darbuotoja.
Rankų nenuleis
Tuo metu V. Jurgučio mokyklos direktorė L. Benetienė žurnalistus tikino, esą mus pasiekusi informacija apie parašų rinkimą neatitinka tikrovės.
„Aš pati asmeniškai jokių parašų nerenku ir nieko apie tai nežinau”, – teigė ji.
Paklausta, kaip vertina teismo nutartį, pedagogė tvirtino negalinti jo komentuoti.
„Jokios teismo nutarties aš nemačiau. Kai ji bus gauta, tada ir komentuosiu”, – teigė direktorė.
„Baltijos” mokyklos direktorius Alvydas Kniukšta tvirtino taip pat dar negavęs teismo nutarties, bet apie bylos baigtį sužinojęs iš spaudos.
„Reorganizacijai nepritariame ir rankų nuleisti neketiname. Juk priešingu atveju iš darbo man tektų atleisti 20 mokytojų „, – sakė direktorius.
Nesutaria iki šiol
Konfliktas tarp minėtų kurorto vidurinių mokyklų vadovybės ir Švietimo skyriaus tęsiasi nuo 2001 metų, kai buvo patvirtintas pirmasis Palangos miesto savivaldybės mokyklų tinklo pertvarkos planas ir jau tame dokumente numatyta šias švietimo įstaigas reorganizuoti į pagrindines. V. Jurgučio mokyklai miesto Tarybos sprendimą apskundus teismui ir bylą laimėjus, kolegų pavyzdžiu pasekė „Baltijos” mokykla. Dėl įsisukusios teismų karuselės reorganizuoti mokyklų nepavyko iki šiol.
Nors „Baltijos” mokyklos direktorius A. Kniukšta vakar teigė neatmetantis galimybės dar kartą kreiptis į teismą, Švietimo skyriaus atstovė tvirtino, kad mokyklų direktoriai, užuot gaišę laiką demonstruodami savo ambicijas, geriau ruoštų mokytojus neišvengiamiems pokyčiams.
„Pastaroji teismo nutartis – neapskundžiama, todėl pats laikas peržiūrėti prioritetus, kurti savo įstaigų vizijas, planus”, – sakė ji.
Direktorių priekaištus Švietimo skyriaus vedėjui dėl vykdomos pertvarkos skaidrumo ir informacijos stokos valdininkė pavadino nepagrįstais. „Informacijos jie gauna pakankamai, o kodėl klaidina mokytojus ir nepaaiškina jiems realios situacijos, nežinau. Keista ir tai, kad direktoriai – miesto Tarybos pasamdyti žmonės vykdyti Savivaldybės švietimo politiką. O jie ką daro?” – stebėjosi N. Vargonienė.
Valdininkė guodėsi, esą Švietimo skyriaus specialistai, užuot dirbę tiesioginį savo darbą, jau keletą metų priversti „bėgioti po teismus ir rašinėti atsiliepimus į skundus”.
„Juk pakeitus skyriaus vedėją niekas nepasikeistų – naujas žmogus privalėtų vykdyti tą pačią valstybės švietimo politiką”, – aiškino ji.
Mokyklų vadovai tvirtina kovojantys už vaikų gerovę. Anksčiau ne kartą juos palaikė ir prie Savivaldybės piketavę mokiniai bei jų tėvai. Savo ruožtu valdininkė teigė esanti tikra, kad „tėvai nuo visos tos istorijos jau irgi pavargo”, o pedagogai, vilkindami pertvarką, į vaikų teisę gauti kokybišką ugdymą, dėmesio kreipia mažiausiai. Esą jiems tik rūpi jie patys: darbo vietos ir nenoras netekti 11-12 klasių mokytojams mokamų priedų prie atlyginimų.
„Noriu pabrėžti, kad labai nedaug mokytojų netektų ankstesnių darbo vietų. Tačiau net ir jiems pertvarkos plane numatytas nemokamas perkvalifikavimas. Beje, per beveik septynerius pertvarkos metus mieste sumažėjo 18 klasių kompektų, bet nė vienas mokytojas dėl to nebuvo atleistas. Iš mokyklos išėjo tik keli pensininkai”, – sakė N. Vargonienė.
Pats Švietimo skyriaus vedėjas L. Šidlauskas įsitikinęs, kad jo vadovaujamo skyriaus specialistų parengti reformos žingsniai „visada buvo vertybiškai pagrįsti ir viešai diskutuojami”.