Dėl „plastikinių” vagysčių kenčia jau trečias bankas

Vos per kelias dienas nuo sukčių nukentėjusių dviejų šalies bankų – SEB Vilniaus banko ir „DnB Nord” – klientų gretas papildė dar vienas nelaimėlis. Vakar pranešta, jog ir „Hansabanko” klientas pateikė pretenziją dėl patirto 130 eurų nuostolio.

„Dar pirmadienį užblokavome 21 kliento, pasinaudojusio kitam bankui priklausančiais bankomatais, mokėjimo korteles. Jų savininkai nuostolių nepatyrė, jiems bus išduotos naujos mokėjimo kortelės. Vakar sulaukėme tik vienos pretenzijos iš kliento, kuris neteko 130 eurų. Be abejo, bankas atlygins patirtus nuostolius”,- „Vakarų ekspresui” teigė „Hansabanko” komunikacijos vadovė Žydronė Lukšytė.

Žinia, pagrįstų įtarimų dėl įvykdytos mokėjimo kortelių duomenų vagystės kilo ir banko „DnB Nord” specialistams. Užvakar pranešta, kad nepaisant to, jog bankas neturi duomenų apie nukentėjusius klientus, vis dėlto nuspręsta užblokuoti 65 mokėjimo korteles. Jomis klientai naudojosi dar rugsėjo 12-ąją šiam bankui priklausančiame bankomate Kaune.

Be to, „DnB Nord” užblokavo dar 19 klientų mokėjimo kortelių, kurių duomenys galėjo būti pasisavinti po to, kai jie pasinaudojo kitam bankui priklausančiu bankomatu Utenoje. Visiems užblokuotų kortelių turėtojams bankas nemokamai išduos naujas mokėjimo korteles. Šis bankas incidento Utenoje patirtus nuostolius vertina trijų tūkstančių eurų suma.

Priminsime, kad sąmyšis kilo lapkričio 18-ąją, kai buvo pastebėta, jog iš sąskaitų dingsta SEB Vilniaus banko klientų pinigai. Vagišiai svetimas sąskaitas iš Romoje, Italijos sostinėje, esančio bankomato periodiškai patuštindavo po pusšimčiu eurų. Paaiškėjo, kad tokiu būdu žmonės neteko nuo kelių šimtų iki penkių tūkstančių litų.

Vagystes bankų atstovai sieja su neteisėtu duomenų pasisavinimu, kai nusikaltėliai prie bankomatų sumontuoja kortelių duomenų nuskaitymo įrenginį, o įtaisyta vaizdo kamera nufilmuoja PIN kodus. Po to nusikaltėliai neteisėtai pasigamina mokėjimo kortelių dublikatus, kurie suteikia galimybę ištuštinti svetimas sąskaitas iš bet kurio bankomato.

Dėl tokios situacijos sunerimusius klientus bankų atstovai ramina teigdami, esą bankomatų stebėsenai skiriamas didelis dėmesys. Be to, ieškoma papildomų priemonių jų saugumui užtikrinti.

Pavyzdžiui, „Hansabanko” Komunikacijos vadovė Ž. Lukšytė prisiminė du atvejus, kai būtent banko specialistų budrumo dėka pavyko apsisaugoti nuo nusikaltėlių: „Praėjusiais metais pavyko operatyviai aptikti ir pašalinti nusikaltėlių įrangą Mažeikiuose. Šių metų vasarą su policijos pagalba netgi pavyko sulaikyti asmenį, bandžiusį prie bankomato sumontuoti tokią įrangą”.

Sykiu bankų atstovai ragina ir pačius klientus neprarasti budrumo bei kilus įtarimams apie tai pranešti jiems.

Deja, paaiškinti, kas konkrečiai gali sukelti įtarimų, kur ir kaip nusikaltėliai gali pritaisyti kortelių duomenų nuskaitymo įrangą bei slaptas kameras, bankininkai atsisako. Esą tai – ne klientų, o bankų saugumo specialistų rūpestis.

Klientai, ypač atvykę į užsienį, raginami naudotis tik oficialių bankų bankomatais. Patikimiausia – greta bankų padalinių esantys automatiniai pinigų išgrynintojai. Tai rekomenduojama atsižvelgus į pranešimus, jog užsienio valstybėse plinta butaforiniai bankomatai – jie atrodo kaip tikri, kaupia kortelių duomenis, bet pinigų neduoda.

Nusikaltėliai tobulėja

Nors bankai nesuinteresuoti viešinti nusikaltėlių veiklos metodų, iliustruotos informacijos apie nusikalstamus būdus kaupti elektroninių kortelių duomenis – vadinamąjį „skimingą” („skimming” anglų kalboje reiškia grietinėlės nugriebimą) – apstu internete.

Teigiama, kad tai nėra plačiai paplitusi vagysčių forma, nes techniškai yra sudėtingai įgyvendinama. Pirma, nusikaltėliams reikia įmontuoti į bankomatą specialų rėmelio formos įrenginį ties kortelių skaitytuvu, pasirūpinti vaizdo kamera, ar renkamą PIN kodą užfiksuoti „modernesniu būdu” – ant originalios bankomato klaviatūros priklijavus antrąją. Ar bankomatas buvo nusikaltėlių „modifikuotas”, pastebėti sunku.

Specialistai pažymi, kad šiuo metu egzistuoja kelios dešimtys mokėjimo kortelių padirbinėjimo schemų. Nusikaltėliai nuolat tobulėja, todėl įsigudrino neteisėtai kaupiamus mokėjimo kortelių duomenis iš bankomatų trumposiomis žinutėmis persiųsti į mobiliuosius telefonus.