Vyriausybė per vakarykštį posėdį pritarė Užsienio reikalų ministerijos (URM) siūlymui supaprastinti tauriųjų gėrimų vartojimą ir apskaitą diplomatinėse atstovybėse.
Narystės sunkumai
„Atsižvelgdama į specifinį URM reprezentacinių priemonių pobūdį ir į tai, kad diplomatinėms atstovybėms, kurios bene kasdien organizuoja įvairius renginius, tampa sudėtinga laiku suderinti išlaidų sąmatas, URM siūlo leisti jai naudoti valstybės biudžeto lėšas reprezentacinėms išlaidoms pagal atskiras užsienio reikalų ministro nustatytas taisykles. Taip pat siūloma galimomis reprezentacinėmis išlaidomis laikyti ir alkoholinių gėrimų išlaidas”, – rašoma ministro Petro Vaitiekūno aiškinamajame rašte.
Ministras teigia, jog Lietuvai įstojus į NATO ir ES itin padaugėjo oficialių Lietuvos ir užsienio valstybių pareigūnų, delegacijų darbo susitikimų. Remiantis tarptautine protokolo praktika, per tokius susitikimus paprastai keliama taurė vyno, tačiau išlaidos šiam ar kitiems tauriems gėrimams pirkti pagal 2002 metų Vyriausybės nutarimą nebuvo priskiriamos prie darbo susitikimų išlaidų.
Ministras savo rašte rašo, kad jei nebus įteisinta „įprasta taurė vyno”, toks žingsnis net turės neigiamų pasekmių Lietuvos Respublikos užsienio politikai: „Ministerijos ir diplomatinių atstovybių rengiamų priėmimų, banketų, užsienio valstybių asmenų, delegacijų bei su renginiais susijusių dokumentų tvarkymas išliktų apsunkintas, ilgas, neoperatyvus. Tai turėtų neigiamos įtakos ir diplomatinėse atstovybėse bei URM dirbančių diplomatų darbui užsienio politikos srityje (sumažėtų darbo laiko).”
Užsienio politika nenukentėjo
Vakar URM pareigūnai dėl užimtumo (tvarkė kokio nors banketo sąmatas? – aut.) nerado laiko pakomentuoti patvirtintų naujovių. Tačiau žodžiai, kad nepalaimintas nutarimas „turės neigiamų pasekmių Lietuvos Respublikos užsienio politikai”, sukėlė juoką Vyriausybės kanceliarijos Ekonomikos ir finansų departamento Biudžeto ir finansų skyriaus patarėjai Linai Liubauskaitei, vertinusiai reikalaujamų pokyčių pagrįstumą. „Užsienio politika tikrai nebūtų nukentėjusi. Vyno per priėmimus ar banketus niekas nedraudė gerti ir anksčiau, bet darbo susitikimų metu tokia praktika nebuvo įteisinta, – sakė L.Liubauskaitė. – Diplomatai skundėsi, kad jiems kildavo keblumų, jei atvykdavo koks netikėtas, neplanuotas svečias, o alkoholinių gėrimų vartojimą pagal ankstesnę tvarką reikėdavo derinti ir gauti leidimus iš anksto.”
Nuo šiol tokių „sausadienių” išvengs ne tik diplomatai, bet ir visi kiti valstybės bei savivaldybių tarnautojai, nes nauja tvarka galios ir jiems. L.Liubauskaitė vylėsi, kad įstaigų vadovai atsakingai pažvelgs į šį alkoholio vartojimą liberalizuojantį nutarimą – ne bet kuris ir ne bet koks „ryšių atėjęs užmegzti” prašalaitis bus girdomas tauriaisiais gėrimais. Pagal galiojančią tvarką reprezentacijai skiriama iki 5 proc. biudžetinei įstaigai tenkančių lėšų. Kiek bus atseikėta „taurei vyno”, turės nuspręsti P.Vaitiekūnas.
Ironiška, kad Vyriausybė priėmė šį nutarimą, kai Seimas kėsinasi visiškai uždrausti alkoholio reklamą. Lietuvoje kovojama tik su reklama, bet ne su girtavimu. Net darbo vietose.
o kas čia naujo ? gėrė,geria ir gers… kol žemelė apsivers 😉