Tuo metu, kai paskui JAV akcijų rinką žemyn ritosi ir daugumos pasaulio valstybių biržų indeksai, Kinijoje jokių esminių pokyčių užfiksuota nebuvo.
Kėlė nuotaiką
Šių metų liepos 19 d. JAV indeksai pasiekė visų laikų aukštumas, tačiau jau kitą prekybos dieną pradėjo smukti žemyn. Namų būsto paskolų bėdoms vis aštrėjant, buvo pradėta vieningai kalbėti netgi apie recesijos pradžią. Federalinis rezervų bankas (FED), ilgokai neigęs prastą padėtį, rugsėjo 18 d. žengė ryžtingą žingsnį – palūkanų normą sumažino nuo 5,25 iki 4,75 proc. Nors šio žingsnio poveikio ekonomikai dar reikės palūkėti ir rodikliai tai parodys tikrai negreitai, tačiau nuotaika akcijų rinkose dėl FED sprendimo kur kas pakilesnė.
Atgavo pozicijas
Spalio 1 d. „Dow Jones” industrinis indeksas pagerino liepos rezultatus ir pasiekė naują visų laikų aukštumą. Prireikė daugiau nei 10 savaičių, kol indeksas atgavo prarastas pozicijas. Panašūs pokyčiai užfiksuoti ir Vilniaus biržoje, kurios indeksas, nors smuko palyginti nuosaikiai, tik šią savaitę pasiekė liepos rezultatus.
Tačiau vienos šalies akcijų indeksai per tą patį laikotarpį net nepajuto jokių silpnumo požymių. Nors įprasta manyti, kad tos šalies ekonomika ypač priklauso nuo JAV, bet akcijų indeksai liudijo priešingas tendencijas. Tai – Kinija. Jos Šanchajaus akcijų indeksas (SCI 300) per tas pačias dešimt savaičių padidėjo daugiau nei 45 proc.
Nerimas dėl infliacijos
Daugelis į Kinijos akcijų rinką žiūri kaip į jau nuvažiavusį traukinį. Žinoma, tokia šalis, kurią įvertinti galime tik iš didžiųjų ekonomikos spaudos leidinių ar tarptautinių bankų ir bendrovių statistikų bei komentarų, mums dar kurį laiką liks egzotika.
Kad Kinijos ekonomika yra perkaitusi, kalbama jau seniai. Pastaruoju metu prisidėjo nuogąstavimai dėl padidėjusios infliacijos. Rugpjūtį pagal vartotojų kainas infliacija pakilo iki 6,5 proc. – tai aukščiausias lygis per daugiau nei dešimt metų. Jei Kinijos vyriausybė nuspręstų „nuspausti stabdžius”, pasekmės tikrai gali būti skaudžios. Bet palyginti su 1988 ir 1994 m., kai infliacija viršijo 25 proc., dabar įspėjimai apie grėsmę skamba nerimtai.
Kukli įtaka
Per pastaruosius dvejus metus Kinijos akcijų indeksas paaugo daugiau kaip 400 proc. ir vidutinis kainos ir pelno santykio rodiklis (P/E) šiuo metu siekia net 50 punktų. Bet įvertinę didžiausius akcijų burbulus istorijoje, pamatytume, kad tiek Japonijos „Nikkei”, tiek JAV „Nasdaq” biržos krizių išvakarėse turėjo P/E rodiklius, gerokai viršijančius 100 punktų.
Jeigu akcijų kainos ir kristų, to įtaka ekonomikai būtų palyginti kukli. Bendra Kinijoje kotiruojamų akcijų vertė sudaro tik 35 proc. bendrojo nacionalinio produkto (BVP), o Amerikoje, artėjant 2000-ųjų burbulo sprogimui, šis rodiklis siekė 180 proc. BVP.
Skaičiuojama, kad akcijos sudaro iki 20 proc. Kinijos namų ūkių turto, nors JAV tai sudarė maždaug pusę turto.
Valiutai neleido brangti
Kadangi azijiečių gyvenimo ypatumai yra kitokie nei, sakykime, amerikiečių ar europiečių, todėl daugelis ekspertų Kinijos raidą bando lyginti su Japonijos raida. Japonijos atveju galima išskirti kelias svarbesnes priežastis, nulėmusias dabartinę stagnaciją. Tai – nekilnojamojo turto burbulas ir stiprus Japonijos jenos kurso augimas. Tačiau Kinijos vyriausybė nuo 2005 m. liepos leido vietos valiutai pabrangti tik 10 proc., o nekilnojamojo turto kainos šalyje per metus auga apie 8 proc., tik didmiesčiuose šis skaičius yra dviženklis.
Tradiciškai manoma, kad Kinija – vien iš eksporto gyvenanti šalis. Tačiau jos vidaus vartojimas vis auga ir kai kurie ekonomistai teigia, kad Kinija galėtų išgyventi ir be Amerikos. Pasaulio Bankas yra apskaičiavęs, kad 1 proc. BVP kritimas JAV galėtų sumažinti 0,2–0,5 proc. Kinijos BVP augimą.
Be to, nevertėtų pamiršti, kad šalis intensyviai rengiasi 2008 m. vyksiančioms olimpinėms žaidynėms. Tokie įvykiai visada daro teigiamos įtakos šalies organizatorės ekonomikai.