Klaipėdoje, šalia LCC tarptautinio universiteto, ruošiamasi statyti 50 m ilgio baseiną. Valdininkų pažadais gyvenę plaukikai, pagaliau išvydę baseino projekto eskizą, neapsidžiaugė, o liko šokiruoti.
Nėra vietos žiūrovams
„Kai pamačiau projekto eskizą, man atvipo žandikaulis” , – sakė Atlantos olimpiadoje dalyvavęs, o dabar senjorų varžybose nuolat pirmąsias vietas iškovojantis klaipėdietis Mindaugas Bružas.
– Įsivaizduokite, naujame baseine net neketinama įrengti tribūnų žiūrovams. Nori įrengti baseino takelius, o už metro iškart – siena. Net varžybų dalyviams būtų sunku sutilpti. Ką jau bekalbėti apie žiūrovus”, – teigė klaipėdietis.
Be to, jo nuomone, dar vienas ne itin logiškas sprendimas – tame pačiame pastate įrengti didžiulę krepšinio aikštelę.
„Juk LCC koledže yra didžiulė aikštelė. Geriau plaukikams įrengtų treniruoklių salę. Neįsivaizduoju, kaip aukšto lygio plaukikai gali išsiversti be treniruoklių salės”, – garsiai mąstė M.Bružas.
Su tuo sutiko ir anksčiau Sovietų sąjungos rinktinės narius Klaipėdoje treniravusi Margarita Volkova.
„Plaukikams fizinis pasirengimas yra vienas svarbiausių pergalės kriterijų. Be fizinių treniruočių neįmanoma paruošti profesionalaus sportininko”, – sakė nuolat senjorų varžybose dalyvaujanti plaukimo specialistė.
Absurdiški planai
Įdomu pastebėti, kad iš pradžių funkcionieriai kūrė planus įrengti 60 m baseiną, tačiau vėliau paklausė plaukimo specialistų patarimo.
„Nė neįsivaizduoju, ką 60 m baseine būtume veikę. Juk per varžybas plauki, pavyzdžiui, 100 ar 200 m, bet ne 120 ar 240 m”, – nustebusiu veidu teigė daugkartinis rekordų autorius ir olimpietis Pavelas Suškovas.
Plaukikų nuomone, valdininkai besirūpinantys naujojo baseino klausimais į visą tai turėtų žvelgti kur kas atsainiau.
„Juk reikia apgalvoti visas smulkmenas. Valdžios atstovai sėdi savo kabinetuose ir gal nelabai įsivaizduoja visus tuos dalykus. Juk mes, sportininkai, matę įvairiausių baseinų, domimės tuo ir, manau, žinome daugiau. Galime patarti. Bet jei jų mąstymas bus toks: „Ai, čia padarom pusę velnio pelkę ir bus gerai, atsikabins”, tai tuomet vargu ar bus galima kalbėti apie plaukimo sporto progresą „, – įsitikinę klaipėdiečiai.
Baseine – lyg piranijos
M.Bružas sunerimęs ir dėl to, kad naujajame projekte nepagalvota apie sinchroninį plaukimą ir vandens pramogėles.
„Pavyzdžiui, nuvažiuoji į Vokietijos, Skandinavijos, Anglijos ar net Lenkijos mažus miestelius, o ten sau įrengta po tris keturis įspūdingus baseinus. Nors ir kituose miesteliuose gyvena vos 15 ar 20 tūkstančių gyventojų.
Daug kur užsienyje sudarytos visos sąlygos – baseinai įrengti pagal šiuolaikinius standartus, erdvi sporto salė, vandens pramogėlės ir panašiai. Stengiamasi, kad tik žmonės kultivuotų plaukimo sportą. O Lietuvoje plaukimo sportas – atsidūręs nuošalyje”.
Kol kas pasaulio ir Europos čempionatuose dalyvaujantys plaukikai gali treniruotis vieninteliame miestui priklausančiame ne pirmos jaunystės „Gintaro” baseine.
Pašnekovas teigė, kad itin pesimistiškai jį nuteikė šiame baseine besitreniruojančių plaukikų ir jų trenerių nuotaikos.
„Prieš kelias dienas užėjęs į baseiną išvydau ištįsusius trenerių veidus. Baseinas pergrūstas. Tai kaip suprantu, pas mus 20 trenerių dirba penkiuose takeliuose. Norint normaliai ugdyti plaukimą, viename takelyje turi plaukioti ne po 15-20 žmonių, o daugiausiai – po 5 žmones. 2 plaukikai viename takelyje – idealu.
Tokiomis sąlygomis vaikai nebesitreniruoja, o tiesiog plaukia pasroviui – kaip piranijos. Net neįsivaizduoju, esant tokiai situacijai, apie kokius aukštus rezultatus galima kalbėti?”, – dėstė savo mintis 31-erių nusipelnęs atletas.
Stovyklautų ir užsieniečiai
Plaukikai įsitikinę, kad mieste įrengus gerą baseiną būtų galima gauti iš to ir finansinės naudos.
„Galėtume rengti įvairias tarptautines varžybas ir net Europos ar pasaulio čempionatus. Juk gera geografinė padėtis – šalia jūra. Užsieniečių ir kitų Lietuvos miestų žmonių nuolatiniai vizitai finansiniu požiūriu suteiktų miestui naudos. Gal pas mus atvyktų stovyklauti kitų šalių plaukikai. Jau vien tai, kad čia yra pajūris, gali vilioti sportininkus. Taip pat būtų nemažai sutaupoma pinigų. Nereikėtų skirti finansavimo vykti stovyklauti į įvairias užsienio šalis, tiesiog svarbioms varžyboms ruoštis galėtume gimtajame mieste”, – mano P.Suškovas.Anot M.Bružo, norint, kad plaukimas nemerdėtų, o progresuotų, reikia kuo atsakingiau žvelgti į Klaipėdos baseinų būklę ir sekti naujojo baseino peripetijas.
„Tiesiog aš esu šios sporto šakos entuziastas, myliu plaukimo sportą ir noriu, kad ateityje jaunajai kartai būtų sudarytos tinkamos sporto sąlygos”, – sakė dėl plaukimo ateities nuolat kovojantis M.Bružas.