Senų daugiabučių namų gyventojai su nerimu laukia greitai prasidėsiančio šildymo sezono, kai už suvartotą šilumą, kuri nuolat brangsta, teks gerokai papurtyti pinigines.
Artėjančio šildymo sezono ramiai laukia nebent naujos statybos gyvenamųjų namų ir renovuotų daugiabučių gyventojai, suvartojantys kelis kartus mažiau šilumos nei gyvenantieji senos statybos pastatuose. Energetikų skaičiavimu, šildymo sezonu pro kiauras Lietuvos daugiabučių namų sienas vėjais paleidžiamos šilumos energijos kaina kiekvieną dieną sudaro apie 3 mln. litų. Per metus ši suma padidėja iki pusės milijardo litų.
Susitvarkytų – sutaupytų
„Gyventojų šilumos energijos išlaidas daugiausia lemia šilumos suvartojimas. Kuo daugiau jos suvartojama, tuo plačiau tenka atverti pinigines žiemą. Be baimės šildymo sezono, ko gero, laukia tik renovuotų namų gyventojai”, – sako Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas Vytautas Stasiūnas.
Anot jo, daugiabučių renovacijos pranašumus įrodo suvartojamos šilumos energijos kiekio palyginimas su gretimų pasenusių namų duomenimis. 2007 metų vasarį apšiltintuose Vilniaus namuose 60 kvadratinių metrų buto šeimininkai per mėnesį už šilumą mokėjo 72 litus, o senos statybos name sostinės Totorių gatvėje tokio pat ploto buto šildymas kainavo 540 litų. Vilniuje, Žirmūnų g. 3, esančio renovuoto daugiabučio gyventojai 2007 metų kovą už 1 kvadratinio metro šildymą vidutiniškai mokėjo 0,63 lito. Identiškų kaimyninių nerenovuotų daugiabučių namų, įsikūrusių Žirmūnų g. 5 ir 7, gyventojams šildymas tą patį mėnesį kainavo 1,54 ir 1,76 lito už kvadratinį metrą.
„Renovavus namą mokesčių už šilumos energiją skirtumą pajutome jau pirmą šildymo sezoną. Namo atnaujinimas leido gyventojams šilumos energijos išlaidas sumažinti vidutiniškai 30 procentų”, – tikino sostinės 918-osios savininkų bendrijos pirmininkė Irena Mačiulienė. Kompleksiškai renovavus senus daugiabučius energijos suvartojimą galima potencialiai sumažinti iki 50 procentų.
Specialistų teigimu, Vilniuje naujos statybos ekonomiškų namų tėra 4,6 proc., dar 17 proc. sudaro kokybiškiau pastatyti ir ekonomiškesni už senuosius namai. Dauguma daugiabučių – 55,7 proc. – seni, nerenovuoti. Itin prasta šilumine izoliacija pasižymi beveik ketvirtadalis namų. Kituose Lietuvos miestuose padėtis dar blogesnė.
Nors senos statybos daugiabučių renovacija duoda daug naudos, Lietuvoje kol kas kompleksiškai renovuota vos 10 senų namų. Dar apie 700 atnaujinti iš dalies. Tai sudaro tik 2 proc. visų 45 tūkst. Lietuvoje esančių daugiabučių namų.
Lenkijoje – renovacijos mokestis
Pavyzdys, kaip renovuoti pasenusius daugiabučius gyvenamuosius namus Lietuvoje, galėtų būti gretimoje Lenkijoje taikoma praktika. Čia nuo 1998 metų buvo visiškai atnaujinta daugiau kaip 50 proc., o iš dalies – beveik 100 proc. senų daugiabučių. Taip lenkams pavyko pristabdyti šilumos energijos švaistymą, o ir sąskaitos už šildymą renovuotų namų gyventojams gerokai sumažėjo.
Pagal priimtą įstatymą visi Lenkijos daugiabučių namų gyventojai moka renovacijos mokestį, kuris sudaro 65 grašius (apie 60 centų) už kvadratinį metrą. Šis mokestis privalomas tiek senuose, tiek naujuose namuose gyvenantiems žmonėms, mat jų butus ateityje taip pat reikės renovuoti.
Suvalkų gyvenamųjų namų eksploatacijos bendrovės šiluminės energetikos inspektorius Juzefas Dariušas Kimera LŽ teigė, jog lūžis Lenkijoje įvyko 1997 metais, kai valstybė nustojo dotuoti šilumos energijos kainas ir jos šoktelėjo net 40 kartų. „Atsidūrėme kryžkelėje. Reikėjo rinktis – ar švaistyti lėšas, ar renovuoti pastatus ir mažinti energijos suvartojimą. Jau kitąmet, 1998-aisiais, buvo priimtas įstatymas dėl visuotinės daugiabučių namų renovacijos”, – pasakojo J.D.Kimera.