Japonijos imperatorius Komatcu Akihito turi įdomų, ichtiologus žavintį pomėgį.
Jo didenybė jau daugelį metų tiria Japonijos ir Ramiojo vandenyno koralinių rifų žuvis. Šių metų gegužę, kai imperatorius pirmą kartą lankėsi Baltijos šalyse, Rygoje jam netgi buvo surengta paroda apie Baltijos jūros žuvis.
Tiria jūrinius grundalus
Politikos ir ekonomikos mokslus studijavęs Japonijos imperatorius, nors ir neturėdamas gamtininko diplomo, tapo puikiu ichtiologijos – mokslo apie žuvis – specialistu. Pirmuosius bandymus jis atliko 1960 metais. Pagal jutimo organų sandarą ir skaičių imperatorius į atskiras rūšis sugrupavo Eleotris genties grundalus.
Nuo 1983 metų K.Akihito bendradarbiauja su Australijos muziejaus mokslininku Dougu Hoese ir tiria muziejaus kolekcijose surinktų grundalų taksonomiją. Per 40 metų, nuo 1963 iki 2003, Japonijos imperatorius su savo bendradarbiais išspausdino 28 straipsnius apie Ramiojo vandenyno Japonijos aplinkiniuose vandenyse ir Australijos Didžiojo Barjerinio rifo žuvis. Dauguma straipsnių išspausdinti Japonijos ichtiologų draugijos, kuri įkurta 1968 metais, žurnale. K.Akihito yra šios draugijos ilgametis narys. Japonijos imperatorius taip pat buvo vienas iš knygos „Japonijos salyno žuvys” bendraautorių. Ši 1984 metais pasirodžiusi knyga yra pirmasis iliustruotas leidinys apie Japonijos vandenų žuvis.
Pagerbė imperatorių
Norėdami pagerbti Japonijos imperatoriaus indėlį į ichtiologijos mokslą Australijos mokslininkai vieną iš naujai atrastų žuvų rūšių pavadino jo garbei. Geraldas Alenas iš Vakarų Australijos muziejaus ir Džonas Randalas iš Bišopo Honolulu muziejaus koraliniuose rifuose atrastą žuvų rūšį 2005 metais pavadino Exyrias akihito arba Akihito grundalu. Šios žuvies aprašas paskelbtas žurnale „The Raffles Bulletin of Zoology”.
Akihito grundalas yra artima kitai žuvų rūšiai – Exyrias belissimus. Japonijos imperatorius buvo surinkęs šios rūšies žuvų ir perdavęs aprašyti mokslininkams D.Randalui ir G.Alenui. Atlikus tyrimus paaiškėjo, kad 1980 metų viduryje dalies mokslininkų kaip Exyrias belissimus įvardytos žuvys yra naujos mokslui rūšies atstovės. Jos ir pavadintos Exyrias akihito. Šios rūšies žuvys išplito vakarinėje Ramiojo vandenyno dalyje, šiauriau Barjerinio rifo, Indonezijoje Papua Gvinėjoje, Filipinuose, Yaeyama saloje į pietus nuo Japonijos.
Nuopelnai žuvityros mokslui
Japonijos imperatorius K.Akihito dalyvauja ir įvairiose Japonijos gamtos mokslų draugijose, šalies ir tarptautiniuose mokslininkų forumuose. Jis yra Londono zoologų draugijos ir Argentinos gamtos mokslų tyrimų instituto garbės narys.
Imperatorius buvo garbės prezidentas Indo-Ramiojo vandenyno regiono žuvims skirtoje konferencijoje, kur pristatė savo mokslinį straipsnį. Nuo 2001 metų imperatorius yra Tarptautinės grundalų tyrimų asociacijos narys.
Nuo 1980 metų K.Akihito buvo 1788 metais įsteigtos seniausios pasaulyje Londono Karlo Linėjaus gamtininkų draugijos užsienio nariu, o nuo 1986 metų tapo jos garbės nariu. Šių metų gegužę, kai pasaulio mokslo bendruomenė Londono Upsalos universitete minėjo K.Linėjaus gimimo 300-ąsias metines, Japonijos imperatorius skaitė pranešimą „Linėjus ir taksonomija Japonijoje”.
Japoniškos Jūros šventės
Japonijos imperatorius yra plačių pažiūrų, žingeidus žmogus. Kiekvienais metais jis surengia šimtus ceremonijų, audiencijų, priėmimų.
Japonijoje taip pat rengiamos Jūros šventės, į kurias kaskart atvyksta imperatorius ir jo šeima. Iškilmės kasmet rengiamos vis kitoje prefektūroje. Sekdamas savo tėvo imperatoriaus Šiovos praktika, Komatcu Akihito pats sodina ir nuima ryžių derlių imperatoriškųjų rūmų valdų užliejamame laukelyje.
Japonijos imperatoriškieji rūmai rūpinasi ir kitų Japonijos nacionalinių vertybių saugojimu – veisia šilkverpius, augina bonsus, laukines antis, puoselėja žvejybą su jūrvarniais