Žuvų tyrimai – atradimai ekologijos studentams

Žuvininkystės tyrimų laboratorija vilioja Klaipėdos universiteto studentus ne teorinėmis paskaitomis, o įdomiais praktiniais užsiėmimais.

Surenka studentus

Ketvirtus metus laboratorijoje dirbantis Domas Mačiūnas atėjo čia dar būdamas pirmakursis.

„Universiteto dėstytojai pranešė, kad tyrimų laboratorijoje trūksta darbuotojų. Man labai patiko ekologija, buvau smalsus studentas, todėl iš karto ten nuėjau“,- pasakojo D.Mačiūnas.

Dabar laboratorijoje dirba trys studentai. „Aš ir Marijus Špigys esame Klaipėdos universiteto antro kurso magistrantūros studentai. Mokomės ekologiją ir aplinkotyrą. Vasarą dirbo dar viena studentė ekologė. Pas mus dauguma specialistų mokėsi Klaipėdos universitete ekologiją ar biologiją“,- kalbėjo jaunasis specialistas.

Studijuoja dėl diplomo

Jis mano, kad specialistų šioje srityje trūksta. „Tik du studentai iš dvidešimties studijuoja biologijos, ekologijos specialybes ne dėl aukštojo mokslo diplomo“,- teigė D.Mačiūnas. Pasak jo, daugelis atsiima ekologų diplomus ir dirba vadybininkais.

D.Mačiūno nuomone, darbas laboratorijoje buvo geriausios praktikos pamokos. „Ne paslaptis, kad universitetuose trūksta praktinės veiklos“,- mano jis. Nuo pirmo kurso dirbdamas laboratorijoje D.Mačiūnas turėjo galimybę pasiruošti ir savo diplominiam darbui. Jis rašė tema „Būtingės naftos terminalo ir grunto sąvartyno įtaka verslinių žuvų gausumui“.

„Šie tyrimai ir buvo viena mano tiesioginio darbo dalių, todėl turėjau prisirinkęs daug naudingos medžiagos. Galėjau naudotis laboratorija. Paskui tuos duomenis apdorojęs ir interpretavęs parašiau puikų diplominį darbą, kurį įvertino dešimtuku“,- pasakojo D.Mačiūnas

Prognozuoja pagal duomenis

Žuvininkystės tyrimų laboratorijoje atliekami Baltijos jūros verslinių žuvų tyrimai. Jų duomenys siunčiami į Kopenhagą. Ten sprendžia, kiek kiekviena šalis gali sugauti verslinių žuvų kvotų. Pagal žuvininkystės laboratorijos surinktus duomenis specialistai siūlo rekomendacijas žvejybos taisyklėms keisti.

„Mes taip pat tiriame žuvų gausą, amžių, mailių, Būtingės naftos terminalo, grunto sąvartyno įtaką žuvų populiacijai. Bandome prognozuoti giliavandenio uosto poveikį žuvims. Girdėjome, kad žvejai jau skundžiasi mažėjančiu gėlavandenių žuvų kiekiu Kuršių mariose. Jos vis gilinamos, todėl į Kuršių marias patenka vis daugiau sūraus vandens“,- pastebėjo D.Mačiūnas.

Gintarai ir subadyti pirštai

Paimti mėginius laboratorijos darbuotojai plaukia į jūrą su mokslinių tyrimų laivu, mažuoju traleriu „Darius“. Žuvis gaudo su tralu. Paskui laimikį matuoja, sveria.

„Nemaloniausia darbo pusė – vis užklumpanti jūros liga ir nuo plekšnių subadyti pirštai. Padirbus laboratorijoje persismelki žuvies kvapu, jį sunku nuplauti“,- apie darbo minusus kalbėjo D.Mačiūnas. Bet dirbti gamtoje ir pagal specialybę vaikinui labai patinka.

„Būna ir smagių nuotykių. Kartą mano kolega Marijus tarp dugno šiukšlių rado kumščio dydžio gintarą. Arba išplaukėme su valtimi imti žuvų mailiaus mėginių. Bangos netyčia užliejo valties variklį ir įstrigome kažkur prie Girulių. Turėjome kokias tris valandas sėdėti ir laukti, kol variklio uždegimo mechanizmas išdžius ir vėl galėsime plaukti“,- linksmai kalbėjo D.Mačiūnas

Šis įrašas buvo paskelbtas kategorijoje Mokslas su žyma , , , , , , , . Įrašykite į adresyną nuolatinę nuorodą.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.