Klaipėdiečiams, kaip ir visiems Lietuvos gyventojams, neturintiems šeimos gydytojo, už medicinos paslaugas (išskyrus būtinąją pagalbą), reikia mokėti. Perspektyva patuštinti savo kišenes laukia ir studentų, šiemet suvažiuosiančių į uostamiestį iš kitų miestų bei rajonų.
Klaipėdos pirminės sveikatos priežiūros (PSPC) vyriausioji gydytoja Loreta Jankauskienė sako, kad prieš kelerius metus didžioji dalis studentijos gydėsi pas juos. Tad ši poliklinika, kurią yra pasirinkę apie 100 tūkst. klaipėdiečių – iš jų 21 tūkst. vaikų iki 18-os metų – buvo vadinama ir studentų.
Tačiau, pasak vyr. gydytojos, mieste vienam po kito pradėjus steigtis privatiems šeimos gydytojų centrams, taip pat finansuojamiems valstybės, studijuojantis jaunimas išsibarstė po visą Klaipėdą – renkasi bendrosios praktikos gydytojus, dirbančius arčiausiai jų gyvenamosios vietos.
Neturi draudimo – mokėk
Klaipėdos PSPC (ši gydymo įstaiga, teikianti pirminės sveikatos priežiūros paslaugas, yra didžiausia mieste) vadovė pastebi, kad jauni žmonės savo gydytoją paprastai pasirenka tik rimtai susirgę.
Nespėjusiesiems pasirūpinti sveikatos draudimu nemokamai teikiama tik būtinoji pagalba.
Tai reiškia, kad neapdraustiems aštuoniolikmečiams ir vyresniems asmenims už ambulatorinį gydymą, specialistų konsultacijas bei tyrimus reikia mokėti pagal Sveikatos apsaugos ministerijos nustatytus įkainius.
Visi – į ligonių kasą!
Klaipėdos teritorinės ligonių kasos (TLK) direktoriaus pavaduotoja Vilma Mitrulevičiūtė būsimuosius studentus ragina nelaukti rugsėjo 1-osios ir pataria jau šiandien pasirūpinti privalomuoju sveikatos draudimu.
TLK specialistė irgi teigia, kad į Klaipėdą studijuoti atvykęs jaunimas neskuba prisiregistruoti pas vietos gydytoją. Pasak jos, eilės gauti sveikatos draudimo pažymėjimą susidaro spalio-lapkričio mėnesiais, prasidėjus peršalimo ligų sezonui. O gruodį ir sausį, kai ima siausti gripo virusai, ligonių kasose – tikras studentų bumas.
Pasak V. Mitrulevičiūtės, studentai šeimos gydytojo puola ieškoti tik po to, kai gydymo įstaigose būna priversti mokėti už vieną ar kitą paslaugą. Paklausti, kur buvo anksčiau, jie atsako nežinoję, kad būtina pasirūpinti draudimu.
Pasak TLK darbuotojų, kreipiantis į juos dėl sveikatos draudimo pažymėjimo, būtina pateikti pasą ir studento pažymėjimą. Specialistės teigimu, studentams už privalomojo sveikatos draudimo poliso išsiėmimą mokėti nereikia.
Su šiuo dokumentu studentas gali kreiptis į bet kurį uostamiestyje esantį pirminės sveikatos priežiūros centrą, kuriame dirba šeimos gydytojai. Poliklinikos registratūroje, be draudimo poliso, taip pat reikia pateikti pasą ir studento pažymėjimą.
Primenama, kad studentai, kaip ir visi klaipėdiečiai, šeimos gydytoją gali pasirinkti bet kuriame miesto pirminės sveikatos priežiūros centre, neatsižvelgiant į gyvenamąją vietą.
Pavyzdžiui, Klaipėdos PSPC pagrindiame korpuse (buvusioje III suaugusiųjų poliklinikoje) daugiausiai prisiregistruoja Taikos prospekte bei Debreceno gatvėse esančiuose bendrabučiuose gyvenantys studentai.
Turi du šeimos gydytojus
Pasak pirminės sveikatos priežiūros srityje dirbančių medikų, su studentais būna ir kuriozinių situacijų – prisiregistravusieji neretai pamiršta, kurioje gydymo įstaigoje pasirinko savo daktarą.
Klaipėdoje į gydytoją kreipęsi studentai iš savo gimtojo miesto gydymo įstaigos pacientų sąrašo išbraukiami. Tačiau, pažymi L. Jankauskienė, jei atostogauti namo grįžęs studentas suserga, jis gali vėl persiregistruoti ten, kur jam patogu. Pasveikęs ir pradėjęs studijas žmogus automatiškai perregistruojamas prie ankstesnės gydymo įstaigos, kur dirba jo šeimos gydytojas.
Pasak L. Jankauskienės, studentai dažniausiai turi po du šeimos gydytojus – mieste, kuriame studijuoja ir ten, iš kur yra atvykę. Mat Lietuvos sveikatos apsaugos sistemoje, kitaip nei senbuvėse Europos Sąjungos šalyse, pacientui skirti pinigai „nevaikšto” paskui jį.
Jūratė Mazajeva
„Vakarų ekspresas”