Iki Klaipėdos likus gal kokiems penkiems kilometrams, poną Eugenijų autostradoje sustabdė slovakai, kurie po Lietuvą keliavo „Ford” markės automobiliu. O jis, paršelis, ėmė ir sugedo. Ponas Eugenijus, slovakų prašomas, nutempė jų automobilį į „Fordo” centrą. Ten meistrai pareiškė, kad sutaisytų… per dvi savaites. Kitame centre Lietuvos svečiams pradėjo aiškinti, kad jie esą iki ausų paskendę darbuose ir tegul nešdinasi nuo jų galvų su savo problemomis. Ir tik viename servise meistrai įvertino slovakų padėtį ir, metę visus darbus, ėmėsi svečių automobilio remonto.
Ponui Eugenijui, aktyviai dalyvavusiam visoje šioje „epopėjoje”, atrodo, kad tokiais ar panašiais atvejais turėtų būti kažkas panašaus į greitąją pagalbą automobiliams. Tegul už remontą žmogus sumokėtų brangiau, bet paslauga būtų suteikiama nedelsiant.
Skilties tvarkytoja pabandė išsiaiškinti, ar tokių tarnybų yra ir sužinojo, kad jų esti bent septynios „ant visos Lietuvos”. Bet kaip slovakai apie jas žinos, jei tokių tarnybų nežinojo net šiaip jau visažinis Lietuvos gyventojas Eugenijus.
Reklamuokitės, ponai. Geriausiai tai būtų daryti pačioje autostradoje ar kituose didesniuose Lietuvos keliuose, nurodant artimiausią „greitąją pagalbą” automobiliams. Ir būtinai – keliomis kalbomis.
Bet būtų neblogai, jei pagal automobilių markes „greitosios pagalbos” brigados dirbtų ir centruose ar servisuose.
„Vakarų ekspresas”