Saulėtos vasaros dienos tik prisiminimai. Vis dažniau merkia rudeniški lietūs, o lyjant jau būtina keisti vairavimo manierą.
Šalyje dabar su šviesomis tenka važinėti kiaurus metus, vis dėlto pasitaiko „pamirštančiųjų” jas įjungti. Būtent tokiems pravartu priminti seną taisyklę: „Įsijungei valytuvus, įjunk ir žibintus”.
Automobilį sumėto
Dažnam vairuotojui teko matyti, kad greičiau įvažiavus į didesnę balą automobilį sumėto, praslysta ratai. Šis nemalonus reiškinys, vadinamas akvaplanavimu, atsiranda tarp ratų ir kelio dangos susidarius didesniam sluoksniui vandens, kuris nespėja išbėgti pro protektoriaus kanalus. Ant šios vandens plėvelės ir praslysta ratai, tarytum važiuotum ledu.
Pavojaus pranašai
Pavojingesnius kelio ruožus labiau patyręs vairuotojas pajunta iš tolo. Jeigu ant drėgno asfalto atsispindi aplink esantys daiktai, medžiai ar dangus – lauk staigmenos. Dar vienas pavojaus pranašas, kai priekyje šlapiu keliu važiuojantis automobilis nepalieka pėdsakų. Tai požymis, kad galbūt staiga, ypač naktį, nukritus temperatūrai kelią dengęs vanduo sustingo į ledą. Abiem atvejais derėtų mažinti greitį.
Ratai gali atsiplėšti
Kaip ir kokiu greičiu saugu važiuoti per balas, telkšančias ant kelio, priklauso nuo vandens sluoksnio storio ir balos gylio. Juo ši gilesnė, tuo didesnė tikimybė, kad automobilio ratai atsiplėš nuo kelio paviršiaus. Trečias veiksnys – padangų protektoriaus gylis, slėgis jose, ratų reguliavimas. Akvaplanavimo pasekmes lemia ir kelio kokybė. Geriausias būdas išvengti šio nemalonaus reiškinio – laiku sumažinti greitį.
Nelygu padangos
Pagal galimybes geriausia apvažiuoti didesnes balas. Jeigu tai neįmanoma, vandeniu reikėtų važiuoti lėtai. Išties saugiai važiuosite tiktai kokybiškomis ir tinkamai pripūstomis padangomis. Leistinas saugus padangų protektoriaus nudilimo gylis – 4 milimetrai.
Tiesiai laikyti vairą
Prieš įvažiuodami į didesnę balą iš anksto įjunkite stiklų valytuvus, kad aptaškius priekinį stiklą netektų važiuoti aklai. Pavojaus čia didelio nėra, tereikia tiesiai ir stipriai laikyti vairą. „Sumėčius” reikia atleisti akceleratoriaus paminą ir stengtis stabilizuoti automobilio padėtį, ištiesinti ratus ir nieko daugiau nedaryti – nesukioti vairo, staigiai nestabdyti, nemanevruoti ir panašiai.
Nesukti į užnešimo pusę
Mažiau patyrę vairuotojai tokiose situacijose suka vairą „užmetimo” pusėn, stengiasi išlyginti mašiną. To daryti neverta, mat automobilis ir taip pakibęs vandenyje, tereikia ratams užsikabinti už kietos kelio dangos, ir mašiną iš tikrųjų staigiai „užneš” į priešingą pusę. Ir jeigu vairuotojas nespės reaguoti į tą pakartotinį „užnešimą”, automobilis gali virsti.
Tampa neprognozuojamas
Važiuojant vandeniu, laisvas vairo judėjimas tampa neprognozuojamas, naujokui netikėtas ir gana stiprus. Tokiu atveju būtina abiem rankomis ypač tvirtai laikyti vairą ir jo nesukioti. Stabdyti reikia irgi itin atsargiai, trumpais paminos spustelėjimais, dar geriau – „stabdyti varikliu”. O automobiliui išvažiavus iš balos – nepamiršti pradžiovinti stabdžių. Tai atliekama kelissyk lengvai paspaudus stabdžių paminą.