Žvelgdami į veidą dažniausiai vertiname jo grožį, bandome įžvelgti gyvenimiškos patirties, charakterio vingius. Genetikams jis yra tikras paveldimų ligų veidrodis. Šį profesinį įprotį jie net vadina portretiniu sindromu.
Anot Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Žmogaus ir medicininės genetikos katedros docento dr.Algirdo Utkaus, veido raida – sudėtingas procesas. Ši kūno dalis vystosi iš nervinės keteros, žiaunų lankų bei mezodermos audinių. Visi svarbiausi pokyčiai įvyksta iki dešimtos nėštumo savaitės. Dėl žalingų veiksnių, pavyzdžiui, alkoholio, tabako poveikio, taip pat dėl chromosomų skaičiaus ar struktūros pakitimų vaikas gali gimti su įvairiais veido srities defektais”, – pasakojo A.Utkus. Pasak mokslininko, veido ir galvos anomalijos sudaro net 33 proc. visų įgimtų anomalijų. Savo studentams jis pataria visuomet įsidėmėti apžiūrimo žmogaus veidą, plaštakas bei pėdas – juose galima įžvelgti smulkių nukrypimų nuo normos, daug pasakančių specialistui.
Portretų galerija
Lietuvoje kasmet gimsta apie 30 tūkst. naujagimių. 4 proc. šeimų rizikuoja sulaukti vaiko su negalia. A.Utkaus duomenims, vienas iš 700 gimusiųjų turi Dauno sindromą. Šios chromosominės ligos atveju vietoj 46 įprastų chromosomų žmogus turi dar vieną – papildomą. Sergančiajam šia liga būdingas apvalus veidas, įstrižas akių plyšys, didelis atstumas tarp akių, netelpantis burnoje liežuvis. Įgimtu cerebrinio gigantizmo sindromu sergančio vaiko veidas pailgas, smailėjantis. Viljamso, arba elfo, veido sindromą turintys žmonės paprastai būna mėlynakiai, jų nosies galas apvalus tarsi bulvytė, apatinė lūpa stora, atvėpusi. Įdomu, kad šie žmonės labai mėgsta bendrauti, apibūdinami kaip aktyvūs vakarėlių dalyviai. Sergančiųjų kai kuriomis kitomis genetinėmis ligomis veidai kūdikystėje primena lėlių: ilgos riestos blakstienos, kartais net siekiančios antakius, kurie taip pat gali būti labai vešlūs, plonytės lūpos ir pan. Turinčio alkoholinio vaisiaus sindromą žmogučio veidas išsiskiria smulkiais bruožais, primenančiais pelės snukutį: sutrumpėję akių plyšiai, itin plona viršutinė lūpa. Augant bruožai keičiasi, bet protinis atsilikimas niekur nedingsta. Pastarąją bėdą turi didelė dalis sergančiųjų genetinėmis ligomis.
Kartais išryškėja vėliau
Viena dažniausių anomalijų – lūpos bei gomurio nesuaugimai. Yra žmonių, ant apatinės lūpos turinčių nedidelę duobutę, – jie itin rizikuoja sulaukti nesuaugimus turinčių vaikų. Kai kada veido pokyčius nulemia genetinės kaulų sistemos ligos. Specifinius veido bruožus turi sergantys achondroplazija žmonės, liaudiškai vadinami liliputais. Tam tikrus veido pokyčius nulemia Kruzono sindromas, kaulų trapumo liga bei kiti susirgimai. Yra genetinių ligų, kai veidas keičiasi palaipsniui. Dėl medžiagų apykaitos sutrikimo trūkstant fermentų kūne, taip pat ir veide kaupiasi tam tikros medžiagos, tad bruožai pasidaro grubūs: išveši antakiai, sustorėja liežuvis, kaklas.
Padėtų plastinės operacijos
Vaikai, turintys veido defektų, dėl to labai išgyvena. Tai atskleidžia ir jų piešiniai. Populiarėjanti plastinė chirurgija tobulina sveikų žmonių veidus. Tačiau tokias operacijas būtų galima atlikti ir sergantiesiems įvairiomis genetinėmis ligomis, pavyzdžiui, Dauno sindromu. „Jiems bei jų šeimos nariams tai dar svarbiau nei sveikiesiems, nes aplinkiniai šių žmonių nelabai toleruoja, svaido replikas. Bendravimas su sveikaisiais ligoniams daro labai didelę įtaką. Yra duomenų, kad po plastinių operacijų pagerėja jų protinė raida”, – pabrėžė A.Utkus.