Šiandien pirmą kartą per nepriklausomo Azerbaidžano istoriją į Lietuvą atvyksta Azerbaidžano prezidentas Ilhamas Alijevas. Šio vizito proga „Lietuvos žinios” skaitytojams siūlo interviu su „Lietuvos azerbaidžaniečių bendruomenės” pirmininku Mahiru Gamzajevu.
– Kaip vertinate prezidento I.Alijevo vizitą į Lietuvą?
– Tai pirmas per 89 Lietuvos ir Azerbaidžano santykių metus valstybinis Azerbaidžano prezidento vizitas į Lietuvą. Prezidentas I.Alijevas yra pirmasis nepriklausomo Azerbaidžano vadovas, kuris lankysis Lietuvos Respublikoje. Todėl, mano įsitikinimu, tai itin svarbus vizitas, prisidėsiantis prie Lietuvos ir Azerbaidžano santykių plėtros.
– Ar dviejų šalių santykiai iki šiol pasižymėjo dinamiškumu?
– Norėčiau pabrėžti, kad politiniai ir visuomeniniai Lietuvos bei Azerbaidžano ryšiai nuolat intensyvėja. Pernai birželį įvyko pirmasis Lietuvos Respublikos prezidento Valdo Adamkaus vizitas į Baku. Viešnagės metu buvo pasiekta svarbių politinių susitarimų.
Šių metų balandį Azerbaidžane buvo atidaryta Lietuvos ambasada. O vos prieš kelias dienas Azerbaidžano akredituotas ambasadorius Lietuvai įteikė savo skiriamuosius raštus Lietuvos prezidentui. Taigi dvišaliai politiniai Lietuvos ir Azerbaidžano santykiai gana dinamiški ir, galima pasakyti, jau sukurta tam tikra erdvė bendradarbiauti. Tiek mes, Lietuvos azerbaidžaniečiai, tiek ir Azerbaidžano gyventojai, tikimės, kad šią erdvę po I.Alijevo vizito užpildys konkretūs susitarimai kultūros ir ekonomikos srityse.
– Apie kokius susitarimus konkrečiai kalbate?
– Azerbaidžaniečių bendruomenė Lietuvoje per Azerbaidžaniečių valstybinį reikalų komitetą (įsikūręs Baku), pasiūlė, kad būtų įamžintas Lietuvos rašytojo ir pirmojo Lietuvos konsulo Azerbaidžane Vinco Krėvės-Mickevičiaus atminimas. Šiemet kaip tik sukanka 125 metai, kai rašytojas gimė. Jis parašė daugybę literatūros kūrinių, yra nemažai nusipelnęs Azerbaidžano kultūrai, visuomenei ir t. t.
Mes siūlome aktyviau bendradarbiauti turizmo srityje, pasvarstyti apie tiesioginio susisiekimo tarp Vilniaus ir Baku galimybes. Kiek man žinoma, tam tikrų planų šiuo klausimu jau esama.
– Kiek išeivių iš Azerbaidžano gyvena Lietuvoje?
– 2001 metų gyventojų surašymo duomenimis, Lietuvoje gyvena 788 azerbaidžaniečiai. Kai kurie jų Lietuvos piliečiai, kiti – Azerbaidžano, Rusijos ar kitų šalių. Yra ir asmenų be pilietybės. Vis dėlto tiksliai pasakyti, kiek dabar azerbaidžaniečių gyvena Lietuvoje, būtų sunku – vieni išvažiuoja, kiti atvyksta.
– Ko tikisi iš I.Alijevo vizito Lietuvos azerbaidžaniečių bendruomenė?
– Mes turime konkretų pasiūlymą Azerbaidžano prezidentui: daugelis norėtume, kad Azerbaidžane būtų įkurtos vasaros stovyklos vaikams. Užsienyje gimę azerbaidžaniečių vaikai šiose stovyklose galėtų mokytis mūsų papročių, istorijos, tobulinti gimtąją kalbą.
– Gal galite pasakyti, su kokiais pasiūlymais į Lietuvą atvyksta Azerbaidžano prezidentas? Kaip žinoma, Lietuvą ypač domina dialogas su Azerbaidžanu energetikos srityje.
– Aš neįpareigotas kalbėti apie galimus prezidento pasiūlymus Lietuvai, bet dėl energetikos ir ekonomikos klausimų, manau, kad jie bus aptariami ir šio vizito metu, ir per viršūnių susitikimą šių metų spalį. Kartu su prezidentu atvyksta nemažai verslininkų, kurie užmezgė ryšius su Lietuvos verslo atstovais dar per prezidento V.Adamkaus vizitą į Baku pernai. Manau, verslininkai pratęs šį abipusiai naudingą dialogą.
– Ar Lietuvos azerbaidžaniečiai padeda plėtoti ekonominį dviejų šalių dialogą?
– Noriu pabrėžti, kad mūsų bendruomenė stengiasi palaikyti Lietuvos ir Azerbaidžano ekonominius santykius, skatindami kultūrinį bendradarbiavimą. Lietuvos ir Azerbaidžano kultūriniams ryšiams daugiau kaip šimtas metų. Todėl, galima sakyti, šioje srityje yra sukurta bazė, ja galime sėkmingai remtis skatindami ir ekonominį dialogą.
Apie kultūrinį abiejų šalių dialogą galiu pasakyti, kad vien po V.Adamkaus vizito į Baku pernai buvo įgyvendinti keturi projektai. Pirmiausia buvo surengta Lietuvos dailininkų paroda Azerbaidžano sostinėje Baku. Šiemet balandį Lietuvos žiūrovai matė Azerbaidžano režisierių darbus. Netrukus turi pasirodyti azerbaidžaniečių kalba garsus lietuvių tautosakos kūrinys „Eglė žalčių karalienė”. Be to, Baku planuojama išleisti Vinco Krėvės-Mickevičiaus knyga „Rytų pasakos”. Taigi per tokių konkrečių projektų įgyvendinimą mes padedame skatinti tarpusavio santykius, o tai savo ruožtu skatina ir ekonominius santykius.
– Jūsų nuomone, kas dar galėtų prisidėti prie Lietuvos ir Azerbaidžano glaudesnio bendradarbiavimo? Ar keliaujant į Azerbaidžaną Lietuvos piliečiams reikia vizų?
– Pradėsiu nuo antro klausimo. Vizos Lietuvos piliečiams reikalingos, tačiau jos labai lengvai gaunamos atvykus į šalį. Tiems, kurie planuoja šalyje išbūti ilgiau nei mėnesį, reikia vizas pratęsti Azerbaidžano užsienio reikalų ministerijos Konsuliniame skyriuje.
O dėl Lietuvos ir Azerbaidžano bendradarbiavimo, sakyčiau, jį skatintų konkretūs projektai, pavyzdžiui, studentų mainų programos. Galbūt bendri kultūriniai, ekonominiai ir energetiniai projektai, apie kuriuos jau kalbėjau.
——————————————————————————–
Mahiras Gamzajevas gimė Azerbaidžane 1958 metais. Nuo 1979 metų nuolat gyvena ir dirba Vilniuje.
1983 metais baigė Azerbaidžano valstybinio universiteto Filologijos fakultetą. 1984-1989 studijavo Vilniaus universiteto aspirantūroje. Tyrė Lietuvos ir Azerbaidžano literatūrinius, kultūrinius, istorinius ryšius bei 1918-1920 metų tarpvalstybinius santykius. Vertė Lietuvos literatūros kūrinius į azerbaidžaniečių kalbą.
Azerbaidžano rašytojų sąjungos narys.
1988 metais inicijavo Lietuvos azerbaidžaniečių bendruomenės įkūrimą. Vienas Lietuvos sąjūdžio judėjimo tarp tautinių mažumų pradininkų.
2001 ir 2006 metais pasaulio azerbaidžaniečių koordinacinės tarybos narys (Baku).
Turi Lietuvos ir Azerbaidžano valstybių apdovanojimų.