Deklaruota valdžios parama verslo investicijoms į modernias technologijas ir darbo našumui didinti turi galimybių tapti realybe – Seimui siūloma įteisinti pelno mokesčio lengvatas. Bet skeptikai abejoja visišku pelno mokesčio panaikinimu bei nuogąstauja dėl konkurencingumo pažeidimų.
Seimo narys Saulius Bucevičius įregistravo Pelno mokesčio įstatymo pataisos projektą, kuriuo pasiūlė įteisinti nulinį pelno mokesčio tarifą toms įmonėms, kurios investuoja į modernias technologijas.
„Darbdaviai susiduria su darbuotojų stygiumi, investuodami į technologijas, be to, dar turi mokėti 15 proc. pelno mokestį. Apie galimą paramą įmonių modernizavimui daug kalbama. Įregistruodami įstatymo pataisą mes norėjome išjudinti procesą”, – motyvus LŽ dėstė S.Bucevičius.
Bet Finansų ministerija teigia, kad specialiomis mokesčių lengvatomis valstybė turi remti tik tas investicijas, kurios leis užtikrinti investuojančio verslo konkurencingumą ilguoju laikotarpiu.
Skatina įmonių modernizavimą
Jis nelinkęs komentuoti Finansų ministerijos skeptiško požiūrio visiškai panaikinti pelno mokestį. „Tai jie turėtų teikti siūlymus, kodėl to nedaro? Dabar sako, kad kažkas nepadaryta, argumentų trūksta. Nesakau, kad mano pasiūlyta pataisa ideali. Norėjom išjudinti šį klausimą iš mirties taško”, – sakė S.Bucevičius.
Seimo nario nuomone, alternatyvų padėti įmonėms modernizuotis būtų sunku surasti. „Šiuo metu aš nematau kitų variantų. Gali būti, kad jų esama. Gal, tarkim, Valstybinė mokesčių inspekcija ką nors pasiūlytų”, – svarstė jis.
Prasidėjus diskusijoms dėl S.Bucevičiaus siūlomos pataisos, pasirodė nuogąstavimų, kad lengvata įsigyti aukštąsias technologijas ir gauti mokestinių lengvatų bus prieinama tik didžiosioms įmonėms. „Pirmiausia reikia apsibrėžti, ką reiškia makro ir mikroįmonės. Kita vertus, čia kaip tik mažoms įmonėms turėtų būti paskata. Stambioms įmonėms dar nėra taip aktualu. Jos 15 proc. pelno mokestį dar gali mokėti”, – su skeptikais nesutinka Seimo narys.
Jo žiniomis, būtent smulkiosios ir vidutinės įmonės daugiausia papildo biudžetą: „86 proc. smulkiųjų ir vidutinių įmonių įneša liūto dalį į biudžetą. Kita vertus, jei įmonės gaudamos pelną gali investuoti į technologijas, tai jau yra pliusas”, – komentavo S.Bucevičius. Jis pabrėžė, kad siūlomoje pataisoje neapibrėžė „aukštųjų technologijų” sąvokos, nes tai tik sukeltų nereikalingos painiavos.
„Pataisos projekte nekalbu, kokios tai technologijos. Siūlyčiau neapibrėžti, nes sunku nustatyti kriterijus. Kitaip nepajudėsime iš mirties taško”, – teigia S.Bucevičius.
Jis patikino, kad siūloma tvarka turėtų padėti verslininkams efektyviai bendradarbiauti su mokso institucijomis.
Pelno mokestis – vienas mažiausių Europoje
Kaip LŽ teigė Finansų ministerijos atstovė spaudai Giedrė Balčytytė, pelno mokesčio tarifas Lietuvoje vienas mažiausių Europoje, o lyginti situaciją su Europos valstybėmis būtų nekorektiška.
„Labai supaprastintas požiūris teigti, kad Finansų ministerija nepritaria įvairioms lengvatoms dėl biudžeto nuostolių”, – nebuvo linkusi apibendrinti G.Balčytytė. Jos teigimu, lyginti Lietuvos situaciją, tarkim, su Estijos, būtų nekorektiška.
„Šiuo metu, sutinka su tuo kritikai ar ne, pelno mokesčio tarifas, taikomas Lietuvoje (15 proc.) vienas mažiausių Europoje. Todėl plačios lengvatos, kurios galiojo esant 29 proc. pelno mokesčio tarifui, nevisiškai tinkamas pavyzdys šiuo metu”, – nuo lyginimų su kitomis valstybėmis atsiribojo G.Balčytytė.
Pašnekovės teigimu, valstybės paprastai laikosi vienos iš dviejų apmokestinimo krypčių: taiko aukštus tarifus, bet tuomet yra priverstos apkarpyti mokesčio bazę įvairiomis lengvatomis, išimtimis, arba taiko žemus tarifus, bet platesnei bazei. Pastarąją kryptį, kurią nuo 2002 metų pelno mokesčio srityje pasirinko ir Lietuva, juda vis daugiau valstybių.
„Tarifai mažėja gana sparčiai, tačiau dosnios išimtys taip pat nyksta, – komentavo G.Balčytytė. – Kartais siūlymais nustatyti lengvatą reinvesticijoms grindžiami Estijos pavyzdžiu, nors toks lyginimas apskritai nekorektiškais. Estijos pelno mokesčio sistema iš esmės skiriasi nuo kitų valstybių, čia apmokestinamas vien paskirstomas pelnas.”
Kaip teigia G.Balčytytė, Finansų ministerija pritaria investicijų į naujoves svarbai. Vis dėlto specialiomis mokesčių lengvatomis valstybė turi remti tik tas investicijas, kurios leis užtikrinti investuojančio verslo konkurencingumą ilguoju laikotarpiu. „Todėl vis dar tebediskutuojame su socialiniais partneriais, kokie kriterijai leistų apibrėžti tą investicijos „kokybę”, nors tikimės sprendimą rasti jau netrukus”, – užtrukusio proceso priežastis dėstė G.Balčytytė.
Pasak jos, „aukštųjų technologijų” šakos yra apibrėžtos EBPO (OECD) klasifikatoriaus. „Jeigu norėtume remti vien šių sričių įmones, pasiūlymus būtume jau senokai pateikę. Minėtai kategorijai priskiriama tik maža dalis veiklų (farmacijos, chemijos pramonės), o Lietuvos verslas gerokai įvairesnis ir užima geras pozicijas tradicinėse pramonės šakose ar net paslaugų sferoje, kurios į minėtą OECD aukštųjų technologijų apibrėžtį nepatenka”, – iškylančius keblumus dėstė G.Balčytytė.
„Sutarėme, kad geriau remti „gerą investiciją” bet kurioje verslo srityje, negu bet kurią investiciją „geroje srityje”. Prioritetu šiuo atveju turėtų būti pačios investicijos kokybė, o ne ūkio subjekto priklausymas vienai ar kitai ūkio šakai. Todėl ir tenka ieškoti subtilesnio sprendimo”, – remti ar ne aukštųjų technologijų kriterijų atitinkančias ūkio šakas abejojo G.Balčytytė.
Jos teigimu, lengvatomis pasinaudoti galės tos technologijų įmonės, kurių kryptis atitinka siūlomas moksliniams tyrimams.
„Aukštųjų ir vidutiniškai aukštųjų technologijų įmonės, turės geriausias galimybes pasinaudoti lengvatomis, kurios siūlomos moksliniams tyrimams bei eksperimentinei plėtrai (MTEP) ir dėl kurių jau sutarė visos suinteresuotos šalys”, – teigė G.Balčytytė. Ji pripažįsta, kad siūloma lengvata labiau bus prieinama didžiosioms įmonėms.
„Be abejo, pelno mokesčio lengvatos reinvesticijoms būtų labiau prieinamos stambesnėms įmonėms. Vis dėlto smulkesnysis verslas paprastai yra remiamas kitai mechanizmais, nes jis nėra imlus materialiam kapitalui, o remiasi daugiau darbo jėga ir žiniomis”, – sakė ji.
„Labai tikimės, kad lengvatos, kurios bus siūlomos MTEP veiklą vystančioms įmonėms, bus patrauklios ir mažoms tokio profilio įmonėms, galbūt „atskilsiančioms” nuo mokymo įstaigų”, – vylėsi G.Balčytytė.
Ji pripažino, kad vien pelno mokesčio lengvata situacija nebus išspręsta. „Čia reikalingas kompleksas priemonių. Svarbios ir finansinės priemonės (ES parama, smulkiajam verslui prieinamų finansavimo šaltinių plėtra), verslo bei mokslo bendradarbiavimas”, – sakė ji.
Lengvatos būtinos
Lietuvos pramonininkų konfederacijos viceprezidentas Rimas Varkulevičius pritaria pataisai sumažinti pelno mokestį naujausioms technologijoms įsigyti, tačiau abejoja, ar Seimo nario S.Bucevičiaus siūlomas absoliutus pelno mokesčio panaikinimas šiuo metu įmanomas.
„Toks absoliutus pelno mokesčio panaikinimas, koks buvo iki 2000 metų, šiuo metu neįmanomas. Finansų ministerija nuogąstauja dėl biudžeto. Tai suprantama, nes Vyriausybė turi daug įsipareigojimų visuomenei”, – galimybe visiškai atsisakyti pelno mokesčio aukštoms technologijoms įsigyti abejojo R.Varkulevičius.
„Norint, kad verslas efektyviai dirbtų, kurtų pridėtinę vertę, nauji įrengimai būtini. Verslas visada skaičiuoja grąžą investicijomis, – įsitikinęs R.Varkulevičius. – Mažesnės įmonės turėtų gauti kitų mokestinių lengvatų. Vidutinės ir didelės įmonės palaiko glaudesnius ryšius su mokslininkais. Jos gali įvertinti riziką, sukaupti lėšų ir sukurti technologijų.”
Jo teigimu, kitos šalys neįsivaizduoja savo ekonomikos be lengvatų aukštosioms technologijoms įsigyti. „Kalbėti prieš Lisabonos strategiją, Europos Sąjungos direktyvą?” – skeptikų abejonėmis stebėjosi R.Varkulevičius.