Prieštaringai vertinamas paveldosaugininkas Jonas Glemža trečiai kadencijai perrinktas Valstybinės kultūros paveldo komisijos (VKPK) pirmininku, nors etikos sargai yra pripažinę jį supainiojus viešus ir privačius interesus. Galutinį žodį turės tarti Seimas.
Vakar VKPK Seimui pateikė svarstyti J.Glemžos kandidatūrą. Jei parlamentarai jai pritars, paveldosaugininkas toliau vadovaus komisijai. Jos senbuviai skundžiasi, kad artimiausius dvejus metus paveldosaugos srityje permainų tikėtis neverta, kartu priduria, jog J.Glemža – „mažiausia blogybė iš galimų”.
Nėra autoritetų
Tai, kad J.Glemžai iš esmės pavyko išlaikyti postą, VKPK narė Gražina Drėmaitė kaltina esą pro pirštus į paveldą žiūrinčią šalies valdžią. „Prezidentas Valdas Adamkus, Vyriausybė ir Seimas į komisiją paskyrė tokią publiką, kuri balsuotų tik už J.Glemžą”, – LŽ sakė ji.
Buvusios komisijos vadovės nuomone, šiemet atsinaujinusi VKPK yra labai silpna ir mažai kompetentinga. Dėl to G.Drėmaitė kaltina sau parankius žmones į komisiją paskyrusius aukščiausių šalies vadovų patarėjus. „Komisijoje turėtų būti 12 šalies autoritetų, o dabar tik vienintelis J.Glemža yra profesorius. Tapome bandomaisiais triušiais”, – piktinosi paveldosaugininkė.
Tačiau G.Drėmaitė pati iškėlė J.Glemžos kandidatūrą. Pasak jos, kelias kadencijas komisijai jau vadovavęs paveldosaugininkas yra mažiausia blogybė. G.Drėmaitė tvirtino, kad J.Glemža yra patyręs paveldosaugininkas, šia veikla užsiimantis nuo sovietmečio. „J.Glemža moka anglų kalbą ir gali perskaityti pranešimą užsienyje. Žinote, dabar ir tai jau vertybė”, – aiškino G.Drėmaitė.
Paveldosaugininkei labiausiai kliūva tai, kad J.Glemža esą neturi tvirtų principų ir yra konformistas. G.Drėmaitei taip pat nepatinka ir tai, kad VKPK pirmininkas daug reikalų imasi spręsti pats, nuošalyje palikdamas kitus komisijos narius.
Supainiojo interesus
Tačiau J.Glemža tvirtina, kad VKPK veikla priklauso ne nuo jo vieno, o nuo visų komisijos narių. Jis tikina, kad ir trečią kadenciją paveldosaugos politiką šalyje formuos ne vienas. Pasak J.Glemžos, pagrindinis uždavinys – kieta ranka saugoti ir gausinti šalies kultūros paveldą.
Visuomenės už prieštaringus sprendimus ne kartą peiktas J.Glemža mano, kad tokia kritika yra nepagrįsta. „Matyt, kai kam aš pats esu rakštis”, – įsitikinęs jis.
J.Glemžai kandidatuoti ir būti išrinktam VKPK vadovu nesutrukdė ir tai, kad prieš kelis mėnesius Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) nusprendė, jog jis supainiojo viešus ir privačius interesus.
Prieš metus J.Glemža VKPK pateikė svarstyti klausimą, susijusį su jo už atlyginimą parengta Vilniaus miesto detaliojo plano iki 2015 metų kultūros paveldui skirta dalimi. Paveldosaugininkas nenusišalino sprendžiant šį klausimą.
Tačiau naujai kadencijai išrinktas VKPK pirmininkas mano, kad VTEK išvados jam nebuvo nepalankios. „Aš nusižengiau tik tiek, kad VTEK nepranešiau, jog bus svarstomas mano pasiūlytas klausimas ir nepasišalinau iš posėdžio”, – gynėsi J.Glemža.
Išklausys visus
VKPK pasiūlytą J.Glemžos kandidatūrą artimiausiu metu ketina svarstyti Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas. Jo pirmininkas Virginijus Domarkas nesiryžo prognozuoti, ar parlamentarai palaimins šio paveldosaugininko kandidatūrą. Tačiau Seimo narys pabrėžė, kad priimant sprendimą bus atsižvelgta į VKPK balsavimą, per kurį J.Glemža surinko daugumą balsų. „Mano pozicija tokia, kad neįvertinti komisijos sprendimo negalima”, – LŽ sakė V.Domarkas. Jis taip pat pabrėžė, kad nuošalyje neliks ir J.Glemžą kritikuojančių visuomenininkų nuomonė bei VTEK sprendimas.