Už pernelyg ilgai trukusį suėmimą – 20 tūks. litų kompensacija

Dėl pernelyg ilgai trukusio suėmimo Lietuvos valstybė 41 metų vilniečiui Dainiui K. turės sumokėti 20 tūkst. litų kompensaciją.
Tai pirmadienį nusprendė Lietuvos apeliacinis teismas.

Nuolatinės gyvenamosios vietos ir darbo neturėjęs vyriškis buvo sulaikytas 2001 m. gegužės 21 dieną, įtariant jį pakartotinai grobiant turtą stambiu mastu su grupe iš anksto susitarusių asmenų.

Po dviejų dienų Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas iki birželio 3 dienos. Vėliau suėmimo terminas daug kartų buvo pratęstas iki 2003 metų lapkričio 10 dienos.

Suėmimas buvo motyvuotas tuo, kad nusikaltimas, kurio padarymu įtariamas Dainius K., yra sunkus, pareigūnams reikia atlikti daug procesinių veiksmų, būdamas laisvėje įtariamasis trukdys nustatyti tiesą, bandydamas paveikti nukentėjusiąją, liudytojus, sunaikinti ar paslėpti nusikaltimo įkalčius.

Iš viso Dainius K. suimtas praleido dvejus metus, penkis mėnesius ir dvidešimt dvi dienas.

Vilniaus apygardos teismas 2003-ųjų gruodį nuosprendžiu Dainių K. pripažino kaltu ir nuteisė laisvės atėmimu dvejiems metams ir aštuoniems mėnesiams. Pritaikius amnestiją, bausmė buvo sumažinta vienu penktadaliu.

Nuosprendį vyriškis apskundė aukštesnės instancijos teismui ir šis paskelbė išteisinamąjį nuosprendį, kuriuo Dainius K. buvo išteisintas visiškai, nusprendus, kad nėra įrodymų, patvirtinančių, kad jis padarė nusikaltimą.

2005-siais vilnietis kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti jam iš Lietuvos 22 tūkst. litų turtinės žalos ir 900 tūkst. litų neturtinės žalos atlyginimo.

Įvertinusi bylos aplinkybes, Apeliacinio teismo kolegija padarė išvadą, kad Dainiaus K. atžvilgiu bylos procesas vyko nepateisinamai ilgą laiką, tai sąlygojo ieškovo neteisėtą laisvės apribojimą ilgiau, nei tai buvo būtina pagal bylos procesą ir padarė ieškovui žalą.

Teismo vertinimu, ilgas suėmimo laikotarpis gali būti laikomas teisėtu tik tuomet, kai dėl bylos sudėtingumo ir didelės jos apimties ikiteisminis tyrimas turi būti atliekamas ilgiau nei įprastai.

Šioje baudžiamojoje byloje ikiteisminio tyrimo veiksmai kurį laiką nebuvo atliekami, o tik buvo sprendžiama dėl ieškovo suėmimo. Todėl tokius veiksmus teismas vertina kaip neteisėtus ir jie negali būti pateisinti tik bylos sudėtingumu ar jos apimtimi. Nebuvo jokių objektyvių priežasčių, dėl kurių ikiteisminio tyrimo veiksmai negalėjo būti atlikti, todėl toks pasyvus ikiteisminio tyrimo pareigūnų elgesys vertintinas kaip neteisėtas.

Dainius K. skundėsi, kad būdamas nepagrįstai įtariamas ir kaltinamas padaręs sunkių nusikaltimų, jis buvo suimtas ir ilgą laiką laikomas nežmoniškomis sąlygomis, žinios plačiai pasklido visuomenėje, spaudoje, ieškovas patyrė didelį dvasinį sukrėtimą, pasijuto pažemintas, sumažėjo bendravimo galimybės, pablogėjo reputacija.

Bylinėjantis dėl suėmimo, jo pagrįstumo ir tuo padarytos žalos teismai atkreipė dėmesį, kad kiti baudžiamosios bylos įtariamieji – net keturi vyrai – tiesiogiai nurodė Dainių K., kaip įvykdžiusį nusikalstamą veiką, ir tai leido pareigūnams jį pagrįstai įtarti nusikaltimo padarymu. Tačiau vėliau bendrai teisme savo parodymų atsisakė.

Teismas paties suėmimo neteisėtu nepripažino, tik nusprendė, kad jis truko nepateisinamai ilgai, todėl remdamasis susiformavusia praktika priteisė tik 20 tūkst. litų neturtinės žalos ir reikalavimą dėl turtinės žalos atmetė.