Būtent – premjero K. pastangos ginti „Dujotekanos” ir „Lietuvos dujų” interesus nemažėja. Nepavykus sustabdyti kainų reguliavimą nustatančio įstatymo tuoj buvo pateiktos jį sunaikinančios pataisos, ir vasara išėjo parengiamajam ideologiniam darbui. Kartu nubausta nepaklusni kainų komisija.
Nuolat gąsdinant visuomenę, esą „Gazpromas” supyks ir pakels kainas, tarsi buvo to tikimasi, o „Gazpromui” nereaguojant sudaryta net valstybinė delegacija deryboms su jų neprašiusia „Gazpromo” valstybe. Užduotis: dėl būsimo dujų kainų pakėlimo.
Šiame dirbtinai grėsmingame fone premjeras apeliavo į politines partijas, kad padėtų Vyriausybei išvengti galimai būsimo kainų pasienyje pakėlimo ir, sutikdamos atšaukti aną blogąjį įstatymą, leistų kai kam, saviems dujininkams, laisvai kelti vartotojų kainas jau šiapus sienos.
Padėtis grėsminga tuo, kad jei už sienos kainas vis dėlto pakeltų specialiai Lietuvai, o mūsiškiai dujininkai negalėtų jų nereguliuojami kelti vartotojams, tai kuklūs dujininkų pelnai sumažėtų iki skurdo ribos. Tai toks vaizdelis. Todėl nutarta lakstyti pas „Gazpromą” ir baugiai klausinėti, ko anas dar Lietuvoje pageidautų?
Ekspremjeras K. tyli, šiuo klausimu nežada paramos. Nepadėjo nė „Gazpromas”, nes paskelbė, kad nėra ko jaudintis, kainų esą nekelsiąs. Tada įsitraukė pavėluotai gąsdindamas ekspremjeras AMB. Parama premjerui K. ir „Dujotekanai”.
Bet su „Gazpromu”, regis, kol kas nepavyko susitarti, kad pagąsdintų ir padėtų atšaukti aną „Dujotekanai” negerą įstatymą. Tai kas bus? O jeigu Seimas neatšauks, jeigu jis užstos dujinių viryklių naudotojus rinkėjus? Premjerams K. ir AMB – nerimo naktys.
Kodėl turtingieji socialdemokratai taip eina prieš liaudį, sunku pasakyti. Nebent gavo nurodymą griauti save ir pilti vandenį ant radikalaus „naujosios kairės” malūno. Kažkas ne taip, seniau VKP(b) trockininkams nepadėdavo. Arba paprastesnė priežastis – slapti LSDP įsipareigojimai „Dujotekanai”, kurių kitaip neįvykdysi.
Tiek žinių bei prielaidų.