Likus daugiau nei metams iki termino, kada valstybė turi galutinai atsiskaityti su nuomininkais, iškeldinamais iš savininkams grąžintų būstų, Vyriausybė žada, kad piniginių išmokų ar naujo būsto sulauks visi to prašę. Tačiau kai kuriuose miestuose kone dvigubai pakilus butų kainoms stringa gyventojų iškeldinimas iš savininkams grąžintų namų.
Nuomininkai iš savininkams grąžintų būstų turi būti iškelti iki 2009 metų sausio 1 dienos. Vyriausybė ramina, kad kompensacijos už prarastą nekilnojamąjį turtą jiems bus išmokėtos laiku. Kitų metų biudžete paskutinį kartą bus skiriami pinigai šiai programai įgyvendinti. „Daugiau kompensacijos prašančiųjų nuomininkų negali atsirasti, nes baigėsi terminai, kada būstą praradę žmonės galėjo kreiptis dėl kompensacijos”, – LŽ aiškino Vyriausybės kanceliarijos Valstybės turto valdymo ir disponavimo juo skyriaus vedėjas Aloyzas Duksa.
Infliacija negąsdina
Pernai kompensacijoms Vyriausybė skyrė 156 mln. litų, šiemet atseikėjo apie 63 mln. litų. Daugiausia pinigų išmokoms prašo didžiųjų šalies miestų savivaldybės.
Kaune kompensacijų laukia beveik 450 nuomininkų. Kauno miesto savivaldybės skaičiavimais, jų iškeldinimo išlaidoms padengti reikia apie 60 mln. litų. Pernai savivaldybė iš valstybės biudžeto tam gavo 77,3 mln. litų. Iš jų pinigais atsiskaityta už prarastą būstą ar nauji butai buvo nupirkti daugiau nei 460 iškeldinamų kauniečių.
Vilniuje iškeldinamiems nuomininkams pernai skirta 43 mln., o šiemet 3 mln. litų. Gerokai kuklesnės sumos pasiekė Klaipėdą. Pernai šio miesto nuomininkams išmokėta pinigų ar nupirkta būstų už 5 mln., o šiemet už 2 mln. litų.
Išsikelti priversti mažesnių šalies miestų gyventojai skundžiasi, kad infliacija ir augančios būsto kainos atima nemažą dalį valstybės skirtos kompensacijos ir jos nebeužtenka naujam būstui įsigyti. Nuolat augant butų kainoms nupirkti naujo būsto visiems nuomininkams neišgali ir pačios savivaldybės. Pasak Kauno miesto savivaldybės Nuosavybės teisių atkūrimo skyriaus vedėjos Virginijos Žuromskaitės, jie su tokiomis problemomis nesusiduria. „Savininkams grąžinto būsto kainą nustato Registrų centras, tačiau prieš išmokant kompensaciją būstas perkainojamas. Nauja vertė turi būti nustatyta ne vėliau nei prieš 3 mėnesius iki išmokos pervedimo”, – LŽ sakė V.Žuromskaitė.
Įkurtuvės – ne visiems
Visai kitokia padėtis Panevėžyje. „Šiandien praplėšę vokus su siūlymais Panevėžio savivaldybei pirkti butus, kuriuose ketinome apgyvendinti iškeldinamuosius iš savininkams grąžintų namų, susidūrėme su liūdna situacija. Nors butai Panevėžyje pabrango kone dvigubai, gavome vos keletą pasiūlymų. Beveik neabejojame, kad visiems žmonėms, kuriuos yra numatyta iškeldinti iš savininkams grąžintų namų, gyvenamojo ploto nupirkti nepavyks”, – LŽ sakė Panevėžio savivaldybės Ekonomikos ir turto valdymo skyriaus specialistė Liudmila Marazaitė. Jos kolegė pridūrė, kad šiuo metu nuosavo būsto Panevėžyje laukia 45 šeimos, turinčios išsikelti iš savininkams grąžintų patalpų. Veikiausiai įkurtuves atšvęs tik pusė jų.
Nepajėgia aprūpinti
Iš savininkams grąžintų namų iškeldinamų žmonių aprūpinimo būstu problema aktuali ir visai Panevėžio apskričiai. Daugumoje apskrities savivaldybių šiemet ji išspręsta nebus. „Šiuo metu Biržų rajone yra trys šeimos, gyvenančios savininkams grąžintuose namuose. Jų reikmėms patenkinti valstybė mums yra skyrusi 68 tūkst. litų. Kad ir kaip skaičiuotume, už šias lėšas butais mums pavyks aprūpinti tik dvi šeimas”, – apgailestavo Biržų rajono savivaldybės specialistė Aldona Jurkštaitė. „Pernai, kai valstybei pateikėme sumas, kurių reikėtų butams įsigyti, vieno kambario butas Biržuose kainavo 30 tūkst. litų, o dviejų kambarių butas – 40 tūkst. litų. Šiemet kainos pakilo dvigubai. Tokios situacijos prognozuoti negalėjo net išmintingiausi turto vertintojai. Todėl taip išėjo, kad žmonių, gyvenančių savininkams grąžintuose namuose, problema Biržuose liko neišspręsta”, – apgailestavo A.Jurkštaitė.
Nežino, ką daryti
Savivaldybės darbuotojai atkreipia dėmesį, jog savininkai, iš kurių namų iškeldinami gyventojai, dažniausiai nesumano, ką toliau daryti su atsiimtu turtu, todėl butus nuomoja jau kitiems gyventojams, įkurdina dėvėtų drabužių parduotuves. Yra keletas atvejų, kai atsiimtuose namuose esantys butai buvo pradėti pardavinėti, juos netgi siūlyta pirkti savivaldybėms ir paversti socialiniu būstu.
„Apmaudu, tačiau atrodo, kad nė vienas savininkas, atsiėmęs pastatą, nesiėmė jo remontuoti. Tad neprižiūrimi jau ir taip nugyventi, apšiurę, neretai avarinės būklės pastatai virsta savotiškom piktžaizdėm, tikrai nepuošiančiom miesto”, – sakė Biržų rajono savivaldybės specialistė A.Jurkštaitė.