Į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą įrašyto Vilniaus senamiesčio apsauginės zonos vizualinei erdvei gresia nauja invazija, kurios pasekmės bus matomos netolimoje ateityje. Nors spaudžiant UNESCO pačiame senamiestyje ir jo buferinėje zonoje pagal Vilniaus miesto bendrąjį planą jokių naujų daugiaaukščių statyti nenumatoma, o dangoraižių riba, pasiekus kompromisą, nubrėžta Konstitucijos prospektu, vilniečiai jau pratinami prie dviejų dangoraižių senamiesčio apsaugos zonos prieigose.
Netrukus šešiolikos aukštų „Hansabanko” pastatas pradės kilti šalia „Reval Hotel Lietuva” viešbučio, o kitas daugiaaukštis statinys išdygs tiesiai prieš Seimą – koncerno SBA būstinė kursis prie Vilniaus pedagoginio universiteto Žvėryne.
Vilniaus miesto vadovai aiškina, kad leidimai dėl šių pastatų jau suderinti, o juos išdavė buvusioji savivaldybės valdžia. Šių statybų sustabdyti jau neįmanoma.
Anot Vilniaus mero pavaduotojo Evaldo Lementausko, kas jau padaryta dėl aukštutinių pastatų ir patvirtinta bendrajame plane, pakeisti negalima, tačiau reikia žiūrėti į ateitį. Anot jo, aukštutinių statybų procesas dabar tapo valdomas, o naujiems dangoraižiams statyti reikia sprendimus ne tik pagrįsti, bet ir gauti miesto tarybos leidimą. Toks procesas gali trukti iki dvejų metų.
Tolesnės daugiaaukščių plėtros perspektyvas ir jų įtaką senamiesčiui bei kitoms miesto dalims sostinės vadovai ir specialistai su architektais bei paveldo saugotojais ketvirtadienį aptarė Vilniaus savivaldybėje vykusioje diskusijoje. Joje dalyvavo Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos generalinė sekretorė Asta Dirmaitė, Valstybinės paminklosaugos komisijos narė restauratorė Gražina Drėmaitė, Lietuvos architektų sąjungos pirmininkas Kęstutis Pempė, „Vilniaus plano” direktorius Justinas Kulakauskas ir kiti asmenys.
A. Dirmaitės teigimu, nors senamiestyje naujos statybos nevyksta, dauguma dangoraižių dygsta aplink senamiestį, o tai kelia didžiausią rūpestį, nes pažeidžiama jo vizualinė erdvė ir kitos vertybės. Anot jos, senamiesčio buferinės zonos aplinka neturėjo keistis, tačiau Vilniaus valdžia tai ignoravo. Nepasitarus su UNESCO daugiau kištis su statybomis į minėtas zonas negalima, nes Vilniaus senamiestis gali būti išbrauktas iš Pasaulio paveldo sąrašo. Architektai diskusijose pabrėžė, kad Vilnius specifinis, ant kalvų išsidėstęs miestas, todėl jo slėniuose daugiaaukščių neturėtų būti, o jiems surasti galima kitas tinkamas erdves, pavyzdžiui, Konstitucijos prospekto tąsoje į Ukmergės gatvę, prie Santariškių, šalia Šiaurės miestelio ar kitur.
„Reikia surasti vietą, kur kūrybinė aukštutinių pastatų energija turėtų išsilieti, jei verslas to nori”, – teigė K. Pempė.
J. Kulikausko nuomone, dabartinė padėtis dėl pastatytų daugiaaukščių – kompromisinė, o kur bus statomi nauji – kol kas apie konkrečius projektus šiandien nežinoma. Bet kokiu atveju jų derinimas bus sudėtingas.
Diskusijose visi dalyviai buvo vieningi vienu klausimu – Gedimino prospekte, Užupyje, Žvėryne, Naujamiestyje apie daugiaaukščių statybą kalbėti net neverta – jų šiose zonose statyti nebus leista.