Lietuva nesuskaičiuoja savo gyventojų

Valstybinės institucijos nežino, kiek Lietuvoje yra gyventojų, o sužinoti, kiek asmenų turi dvigubą – Lietuvos ir kitos šalies – pilietybę, apskritai neįmanoma.

Prie Vidaus reikalų ministerijos yra dvi jai pavaldžios žinybos – Migracijos departamentas ir Gyventojų registro tarnyba. Jų pavadinimai lyg ir įpareigotų žinoti, kiek šalyje gyventojų, kiek išduota Lietuvos Respublikos pasų, kiek šalies piliečių išvykę į užsienį bei gavę vienos ar kitos šalies pilietybę jau šalia turimos lietuviškos, rašo dienraštis „Lietuvos žinios”.

Migracijos departamento Pasų skyriaus vedėja Danutė Matarevičienė teigė, kad bendros statistikos, kiek išduota ar išduodama pasų, neturima. Tokios informacijos nekaupia ir Gyventojų registro tarnyba.

Tarnybos direktorė Marija Norkevičienė teigė, kad sudėtinga sužinoti, kiek išduota ir kiek yra galiojančių pasų, nes reikia skaičiuoti, o tai esą neįmanoma, nes atostogauja vienas darbuotojas, sugebantis paleisti kažkokią specialią skaičiavimo programėlę, o kita – išėjusi motinystės atostogų. Juolab neįmanoma pasakyti, kiek Lietuvos piliečių turi kitą ar kitas pilietybes, nes tarnyba negauna duomenų apie kitų valstybių išduotus dokumentus.

M.Norkevičienė prisiminė, kad pasų kasmet išduodama (ar pakeičiama) apie pusę milijono. Dar prisiminė, kad rinkėjų esama apie 2,8 mln., tačiau rinkėjai, kuriais tampama nuo 18 metų, toli gražu ne visi piliečiai.

Kiek tikslesnę informaciją pavyko gauti Statistikos departamente. Pasirodo, 2007 metų antrąjį ketvirtį Lietuvoje registruota 3,338 mln. gyventojų, tačiau ne visi jie turi pilietybę. Statistikos departamentas LŽ informavo, kad Lietuva turi 3 mln. 162 tūkst. 879 piliečius, kurie sudaro 98,8 proc. visų gyventojų. Pastarojo gyventojų surašymo, vykusio 2001 metais, duomenimis, Lietuvoje nuolatos gyveno 659 asmenys, turintys dvigubą pilietybę. Jokių duomenų apie Lietuvos piliečius, kurie galbūt turi mūsų šalies ir kitų valstybių pilietybes, tačiau dabar gyvena užsienyje, Statistikos departamentas neturi.

Šis departamentas skelbia duomenis apie oficialią ir neoficialią emigraciją 2003-2006 metais: oficialiai, deklaravę apie savo išvykimą, išvažiavo 54,4 tūkst, o neoficialiai – 76,7 tūkst. žmonių. Taigi bendras išvykusiųjų skaičius pagal oficialią statistiką – tik 131,1 tūkstančio. Šie duomenys labai skiriasi nuo neoficialiai ne vieną kartą įvairių institucijų minėtų 400-500 tūkst. Lietuvos piliečių, išvykusių į užsienį.

Gana tikslius duomenis apie tam tikrą piliečių kategoriją – rinkėjus – turi Vyriausioji rinkimų komisija (VRK), tačiau tai duomenys apie asmenis, kuriems jau sukako 18 metų.

„Tiksliai žinome, kiek rinkėjų pažymėjimų išduodame prieš kiekvienus rinkimus, tačiau negalime tvirtinti, kad visi tie žmonės yra Lietuvoje. Rinkėjų aktyvumas rodo, kad nemaža dalis jų yra išvykę į užsienį, tačiau jie nelinkę kreiptis į ambasadas ar konsulatus, kad galėtų pareikšti savo valią rinkimuose. Namiškiai paprastai teigia, kad jie netrukus sugrįš. Tikslių skaičių, kiek mūsų piliečių yra išvykę, niekas nežino, nes patys emigrantai nelinkę atskleisti tikrosios padėties”, – sakė sakė VRK pirmininkas Zenonas Vaigauskas.

Pasak Z.Vaigausko, tokius rinkėjus, deklaravusius gyvenamąją vietą Lietuvoje, bet ne vienus metus gyvenančius svetur, reikėtų išbraukti iš sąrašų, tačiau tam nėra jokio teisinio pagrindo.