Argentinos lietuvių bendruomenė reiškia nepasitenkinimą garbės konsulo darbu ir teigia nesuprantanti, kokiais kriterijais vadovaudamasi Lietuvos užsienio reikalų ministerija konsulus skiria.
Jau metai, kai Buenos Airėse dirba naujas Lietuvos garbės konsulas Sergio Hectoras Nunesas, tačiau Argentinos lietuvių bendruomenės atstovai jį pamatė vos prieš mėnesį. Tai, kad vien portugališkai mokančiam nežinomam advokatui patikėtos tokios pareigos ispaniškai kalbančioje šalyje, labai nustebino vietos bendruomenės narius.
Kaip dienraščiui „Lietuvos žinios” sakė Argentinos lietuvių organizacijų ir spaudos tarybos (ALOST) pirmininkas Artūras Mičiūdas, bendruomenė apie S.H.Nuneso skyrimą sužinojo tik iš interneto.
„Niekas su mumis nesitarė, neklausė nuomonės. Tai rodo, kokie mūsų santykiai su ambasada”, – sakė A.Mičiūdas. Jis piktinosi, kad naujasis garbės konsulas pamažu „išstumia” senąjį – taip pat advokatą Joną Daujotą (Chuaną Martiną Daujotą).
„Dabar Buenos Airėse ant vienos kėdės sėdi du konsulai. J.Daujotas – lietuvis, moka kalbą, domisi Lietuvos istorija, jis – tikras patriotas”, – tautietį gyrė AMičiūdas. Trečiasis Lietuvos garbės konsulas Argentinoje – Juozas Repšys (Jose Rubenas Repšys), įsikūręs Rosario mieste.
Pasak A.Mičiūdo, vietos bendruomenės ir Lietuvos ambasados Argentinoje (atstovauja ir Brazilijai, Kolumbijai, Urugvajui, Venesuelai bei Čilei) santykiai yra pusėtini.
„Tango galima šokti tik tuomet, kai to nori ir moteris, ir vyras. Garbės konsulo skyrimas rodo, kad vienas iš partnerių – ambasada – nenusiteikęs darniai šokti”, – vaizdingą palyginimą pateikė A.Mičiūdas. Jis įsitikinęs, kad prieš skirdami garbės konsulą ambasados atstovai galėjo jo kandidatūrą aptarti su bendruomenės atstovais, išklausyti nuomones.
Vietos bendruomenė taip pat stebisi, kad naujasis garbės konsulas paskirtas Buenos Airėse, kur vienas konsulas jau yra.
Pasak A.Mičiūdo, J.Daujotą sumanyta ištremti į Kordobos provinciją (nuo Buenos Airių – 800 km), kurioje apskritai nėra lietuvių.
Su tokiu sprendimu nesutinkantis A.Mičiūdas įsitikinęs, kad pirmenybė likti sostinėje turi būti suteikta lietuviui garbės konsului.
„Man atrodo, kad S.H.Nunesasturi rėmėjų Lietuvos URM. Kažkas labai suinteresuotas, kad jis būtų būtent toje vietoje”, – įtaria A.Mičiūdas. Jo nuomone, tai patvirtina ir faktas, kad į garbės konsulų susitikimą Lietuvoje oficialiai buvo pakviestas būtent šis garbės konsulas, o kiti kvietimo negavo. Bendruomenei nepatinka ir tai, kad S.H.Nunesas nerodo noro bendrauti, kalba tik portugališkai.
Pasaulyje įprasta tarpvalstybinius ryšius palaikyti ne tik per oficialias diplomatines atstovybes, karjeros konsulus, bet ir per garbės konsulus. Jais gali būti skiriami įvairių profesijų žmonės: verslininkai, politikai, visuomenės veikėjai, meno atstovai. Garbės konsulai neturi diplomatams taikomų ypatingų teisių, tačiau priimta, kad tokie asmenys gana laisvai atveria valstybinių institucijų duris. Lietuva yra paskyrusi per 120 konsulų 58 pasaulio valstybėse.
Argentinos lietuvių bendruomenė, vienijanti maždaug tris tūkstančius žmonių, laukia, kada Lietuva šioje šalyje pagaliau skirs nuolatinį ambasadorių. Šešerius metus Buenos Airėse veikiančiai ambasadai iki šiol vadovauja tik laikinieji reikalų patikėtiniai.
Kaip vienas kandidatų į šį postą buvo minimas buvęs užsienio reikalų ministras parlamentaras Antanas Valionis. Tačiau siekti ambasadoriaus kėdės Seimo nariui sutrukdė kai kurie jo biografijos faktai. Nustatyta, kad A.Valionis buvo įrašytas į sovietinio KGB rezervo sąrašus. Ši aplinkybė lėmė, kad Seimo Užsienio reikalų komitetas nepritarė jo skyrimui ambasadoriumi Argentinoje.